1) Pagal terminuotas sutartis samdome stažuotojus, bei kai reikia pakeisti darbuotoją auginantį vaiką iki 3 metų.

Turime kai kurias pozicijas, kurioms pagal darbo pobūdį tenka dirbti viršvalandžius tiek savaitgaliais tiek darbo dienomis. Būna keblu tilpti į limitus ypač incidentų atveju.

Personalo nuomos nelabai taikome - tokiu atveju tiesiog perkame, tam tikrą paslaugą - pvz programavimo valandas ( bet gal čia kaip ir nuoma gaunasi).

Darbas dainiu etatu - taikome, dažniausiai, dirbantiems studentams.

Darbuotojai turi galimybę išvykti kuriam laikui padirbti į kitą šalį, kurioje dirba mūsų įmonė - tuomet darbuotojas perdarbinamas į tos šalies įmonę, tačiau sukauptas ir priklausantis nuo stažo gerovės paketas nenukenčia.
2) Mūsų įmonė yra įdarbinusi du nutolusius pardavimų vadybininkus, kurie dirba ne visu darbo laiku. Toks poreikis iškilo, nes įmonė įsikūrusi Kaune, tačiau klientai yra visoje Lietuvoje. Labai patogu turėti darbuotojus, kurie yra arčiau kliento.
3) Priimame studentus vasaros laikotarpiu, kad galėtume išleisti atostogų savo pastovius darbuotojus.

Turime keletą pensininkų, kurie dirba ne pilnu darbo laiku. Tokį sprendimą priėmėme, nes labai trūksta darbuotojų (siuvėjų).
4) Dauguma mūsų darbuotojų dirba pamaininį darbą pagal grafiką.

Mūsų kompanija naudoja darbo nuomą, nes šiuo metu aktyviai plečiamės, todėl ši priemonė padėjo mums efektyviai išspręsti darbo jėgos trūkumą.

Terminuotas sutartis naudojame retai. Jas pasirašome, kai ieškome darbuotojo vietoj išeinančio į motinystes atostogas darbuotojo.
5) Tokių atvejų, kuomet galėtume naudoti lanksčias darbo formas pasitaiko retai.

Būna projektų, kurie trunka apie 8 mėnesius, tuomet darbiname darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis.

Kai organizuojame mokymus, samdome lektorius, kurie dirba savarankiškai (pagal individualios veiklos pažymėjimą).

Įmonėje dirba darbuotojai, kurie dažnai vyksta į komandiruotes užsienyje.
6) Per visą įmonės gyvavimo istoriją buvo tik 2 darbuotojai, kuriuos įdarbinome terminuotai, projekto laikotarpiui. Vykdėme projektą ir tų specialistų reikėjo, nes jie turi tam tikrus atestatus, kurių mūsų įmonei reikėjo.

Daugiau nieko nenaudojo, nes nėra tokio poreikio.
7) Mūsų veikla turi labai ryškų sezoniškumą. Aukščiausias darbų pikas rugpjūtis-rugsėjis, kalėdinis laikotarpis. Norime vasaros laikotarpiu įdarbinti pagal terminuotas sutartis, tačiau negalime, nes darbas yra nuolatinio pobūdžio, todėl darbiname neterminuotai, o pasibaigus sezonui pasiūlyme puse etato darbą arba darbuotojai patys išeina. Šiuo metu sunku surasti darbuotojus, esame įsikūrę šalia miesto, susisiekimas nėra patogus.

Kelis metus naudojame darbo nuomą. Turime poreikį 2-iems savaitėms per mėnesį, reikia po kelis darbuotojus. Labai patogu, nes prieš kelias dienas pasakome ir atsiunčia darbuotojus.
8) Mūsų įmonėje pasirašomos terminuotos darbo sutartys, kuomet ieškome darbuotojo vietoj motinystės atostogų išeinančio darbuotojo.

Pasitaiko atvejų, kuomet standartinė darbo sutartis laikinai pakeičiama į ne viso darbo laiko sutartį, kai darbuotoja nori grįžti anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų.

Mūsų įmonėje darbo laikas fiksuojamas lanksčiai - sudarome galimybes tėvams dalyvauti vaikų renginiuose, tėvelių susirinkimuose, nuvežti į būrelius, taip pat susirgus vaikui sudarome sąlygas dirbti iš namų.
9) Nenaudojame, nes neturime poreikio žemos kvalifikacijos darbuotojams, o tos kvalifikacijos, kurios mums reikia, darbuotojai nedirba pagal nestandartinius darbo santykius.

Vienas darbuotojas dirba pagal nuotolinio darbo sutartį.
10) Lanksčias darbo sąlygas taikome pakankamai neretai. Jas būtų galima susiskirstyti į dvi dalis: į būtinas dėl darbų ypatumų ir darbuotojų motyvacijai. Pirmu atveju, darbuotojų prašome padirbti ilgiau ar kitu nei nustatytu darbo grafiku, tačiau jiems vėliau atiduodame laisvomis dienomis,valandomis ar esant reikalui visa gali "išbėgti anksčiau" :) Antrasis atvejis -administracijos darbuotojams, kai jie turi galimybę dirbti iš namų (jei blogai jaučiasi, turi svarbaus darbo ir ofise negali susikoncentruoti, reikia suderinti šeimos-darbo interesus. Taip pat darbuotojai gali į darbą ateiti jiems patogesniu laiku pasirinktinai nuo 7, 8 ar 9. Ir atitinkamai baigti darbus.
11) Beveik nenaudojame. Turime tik terminuotas darbo sutartis su darbuotojais, kurie pavaduoja moteris išėjusias į dekretą. Taip pat turime vieną projektą, kur darbuotojai dirba terminuotai iki to projekto pabaigos.
12) Priimame darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis vasaros laikotarpiu. Dažniausiai tai būna studentai, kurie išleidžia mūsų pastovius darbuotojus atostogų.

Taip pat turime pora darbuotojų, kurie priimti vietoj išėjusių į vaiko priežiūros atostogas.

Naudojame laikinąjį įdarbinimą, darbo nuomą inventorizacijoms atlikti, įmonės renginių metu.
13) Per pastaruosius 5 metus įmonė sparčiai plėtėsi. Nuo 13 darbuotojų išaugome iki 150.

Dauguma mūsų darbuotojų moterys, todėl esame priversti ieškoti darbuotojų, kurie "padengtų" išėjusius į dekretines.

Šiuo metu turime 30 darbuotojų, kurie yra vaiko priežiūros atostogose. Panašiai tiek nuomojame darbuotojų. Tai darome daugiau nei 3 metus.

1) Kad darbuotojai galėtų dažniau dirbti iš namų, turime suvaldyti nemažai rizikų susijusių su įmonės veikla.

Dėl viršvalandžių turbūt naudingi būtų naujo darbo kodekso siūlomi pokyčiai.

Dėl dalinio etato - labiausiai turbūt patiems reikia darbus susiplanuoti/ susinormuoti ir suprasti kaip dirbti komandoje, kur dalis darbuotojų dirba pilnu etatu, dalis daliniu.
2) Terminuotų sutarčių nenaudojame, nors verslui to reikėtų. Darbuotojų požiūris į terminuotas darbo sutartis nėra palankus, sunku pritraukti gerą specialistą laikinam darbui.
3) Nestandartines įdarbinimo formas taikome retai, nes mūsų įmonėje ilgas naujų darbuotojų įvedimas į darbo vietą, mokymai labai svarbūs, nes siaura įmonės veiklos specializacija.

Trūksta darbuotojų, todėl kai randame mums tinkamus darbuotojus siūlome tokią įdarbinimo formą, kuri jam yra patogiausia.
4) Trūksta lankstumo. Jei jo būtų daugiau, manau, kad dažniau taikytume.

Bendra tendencija ta, kad spaudimas iš darbo rinkos didėja, darbuotojų pritraukti vis sunkiau, darbo rinka diktuoja savo sąlygas.
5) Jei būtų laisviau reglamentuojama, tai darbintume darbuotojus ir puse etato, ir laikinai. Tačiau ir patys žmonės nepratę, nori pilno etato.
6) Nėra tokių aplinkybių, kurioms pasikeitus, kažkas pasikeistų mūsų įmonėje.
7) Darbo rinka diktuoja sąlygas. Jei aklai taikysi tai, kas naudinga verslui, tai gali nerasti darbuotojų. Ieškome kompromiso ir taikomės prie darbuotojų poreikių.
8) Iš esmės nėra tokių aplinkybių. Situaciją diktuoja darbo rinka, darbuotojai dirbantys komandoje ir pati darbo specifika.
9) Turėtų būti atsisakyta požiūrio, kad darbuotojas yra bejėgis, o darbdavys - alkanas kapitalistas. Lazda visuomet turi du galus.

Atskiros darbuotojų grupės nėra neapsaugotos. Griežtu reglamentavimu labai apribojame kvalifikuotą darbo jėgą konkuruojant su visos Europos specialistais.
10) Reikėtų didesnio darbuotojų sąmojingumo, brandumo lygio, kad "neperlenktų lazdos"
11) Mes renkamės standartinius darbo santykius, nes kuriame nuolatinio pobūdžio santykius su klientais. Darbas mūsų įmonėje yra toks, kad reikia įdėti daug pastangų ir laiko, kad įvesti naują darbuotoją. Taip pat dirbantys mūsų įmonėje neša didelę atsakomybę, jis yra materialiai atsakingas už darbo priemones, įmonės turtą. Renkamės neterminuotas darbo sutartis, nes norime, kad darbuotojas įsipareigotų. Lojalumas jauniems specialistams nėra vertybė.
12) Turime vieną pensininką, kuris dirba įmonėje pilnu etatu. Dabar jis dar turi sveikatos dirbti, tačiau labai laukėme vadinamosios nulinės darbo sutarties, kad galėtume dirbti su juo pagal susitarimą. Darbuotojas norėtų dirbti pagal poreikį.
13) Turėtų būti mažesni apribojimai terminuotoms sutartims.

Jų praktiškai negali taikyti, nes darbas turi būti nenuolatinio pobūdžio, buvo galima įdarbinti į naujai įkurtą darbo vietą.

Gamyba nėra pastovi. Vasarą darbo daugiau ir darbuotojai nori atostogų. Svarstėme sudaryti laikinas darbo sutartis, tačiau jas sudaryti galima tiki iki 2 mėnesių, o mums laikinų darbuotojų vasarai reikia 4 mėnesiams.

1) Terminuota - darbuotojo įsitraukimas kiek mažesnis ir artėjant terminui, tikėtina, kad jis jau dairosi galimybių kitur, o ne skiria visą savo energiją tiesioginiam darbui.

Ne viso darbo laiko - nepatogūs apribojimai per kiek dienų turi būti išdėstytas grafikas ir kaip turi skirstytis darbo valandos - daugiau laisvumo būtų gerai tiek darbdaviui tiek darbuotojui.

Darbo nuomos - patogu, kai pagal nuomos sutartį dirbantis specialistas, gali pereiti dirbti pagal paprastą darbo sutartį, kai sutariama dėl tokios galimybės sąlygų.
2) Nuotoliniu būdu dirbantį darbuotoją sunkiau kontroliuoti. Mes taikome praktiką, kad darbuotojas savarankiškai pildo veiklos ataskaitą, kurioje nurodo susitikimų, išsiųstų pasiūlymų skaičių per dieną. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet tokie darbuotojai norėdami įsirašyti į ataskaitą susitikimą, susitinka su klientu, kuris nėra potencialus klientas. Tokio darbuotojo darbo laikas nėra griežtai kontroliuojamas, vieną savaitę dirba daugiau, kitą mažiau. Samdydami nuotoliniu būdu dirbantį pardavimų vadybininką mes norime "nusipirkti" rezultatą, todėl darbo laikas nėra svarbus.

Terminuotų sutarčių trūkumas tas, kad jų nepavyksta taikyti, nes darbuotojai nesutinka dirbti. Darbuotojams svarbus pastovumas.

Darbo nuomą svarstytume tik kvalifikuotiems darbuotojams, o kiek teko domėtis tokios paslaugos niekas neteikia. Vietoj darbo nuomos kreipiamas į mažas individualias įmones, kurios teikia inžinerijos ar marketingo paslaugas.

Taip pat labai trukdo "žaidimas" darbo grafikas. Aš kaip įmonės vadovas esu priverstas pasirašinėti "fiktyvius" darbo grafikus. Norėtųsi daugiau lankstumo. Vieną dieną darbuotojai objekte susitvarko per 6 valandas, tai kodėl kitą dieną jie negali padirbti 10 valandų?
3) Laikinojo įdarbinimo (darbo nuomos) trūkumas tas, kad tai yra brangi paslauga. Be to nuomos kompanijos neužtikrina, kad darbuotojai atvyks pas mus (esame įsikūrę užmiestyje). Mums svarbu, kad darbuotojai sukurtų vertę, o tokiu būdu įdarbinti darbuotojai ne visuomet galėtų tai padaryti.
4) Trūkumų sunku įžvelgti. Esame skandinaviško kapitalo įmonė. Stengiamės maksimaliai teisingai ir gerai susidėlioti visus procesus. Administracinės užduotys nėra problema. Su tuo mes susitvarkome. Darbo grafikai kelia tam tikrų sunkumų, tačiau tai tikrai ne esminės mūsų verslo problemos.
5) Esame svarstę darbo nuomą dideliam projektui, nes patys jau sunkiai spėjome surinkti reikiamą komandą, tačiau atmetėme šį pasirinkimą dėl aukštos kainos. Taip pat kilo abejonių dėl tokių darbuotojų motyvacijos gerai atlikti darbą. Manau, kad jie taip gerai neįsigilintų, kaip tiesiogiai įdarbinti darbuotojai.
6) Esam bandę naudotis darbo nuoma, bet nepasiteisino - neatitiko lūkesčiai, labai brangu. Mums reikia kvalifikuotų darbuotojų. Jei trūksta įgūdžių, reikia ilgų apmokymų. Mūsų įmonėje nėra "juodų" darbų.
7) Galėtų leisti terminuotas sutartis sudaryti be apribojimų.

Naudojantis darbo nuoma, tai pasitaiko atvejų, kuomet ateina nemotyvuoti darbuotojai, nes jie gauna minimalų atlyginimą. Jei darbuotojas dirba netinkamai, pasakome, kad kitą dieną mums jo nesiųstų.
8) Sunku rasti kvalifikuotą darbuotoją terminuotam darbui. Specialistas turintis pastovų darbą nekeis darbo dėl terminuoto pasiūlymo.

Esame svarstę įdarbinti 2 darbuotojus po puse etato vietoj 1. Tačiau nepavyko rasti norinčių. Panašu, kad patiems darbuotojams standartiniai darbo santykiai atrodo priimtinesni.

Didžiausias trūkumas, su kuriuo susiduriame, kad sunku naudoti "flex time" Lietuvoje. Esame priversti vesti atskirą darbo laiko apskaitą, t.y. tabeliuose sužymėtos 8 darbo valandos 5 d.d. per savaitę, o realiai darbuotojai dirba kitaip.
9) Didžiausia problema - darbo laiko reglamentavimas.

Apribojimų darbo laikui yra per daug - turime metinių valandų apribojimą, savaitės maksimalias valandas, 2 dienų iš eilės ir vienos dienos maksimalų darbo laiką. Jei turiu paaiškinti kitiems padaliniams, kaip reglamentuojamos darbo valandos, turiu siųsti dviejų lapų dokumentą, kurį ne visi supranta.

Netipiniai darbo santykiai gali veikti, tačiau nėra darbuotojų norinčių dirbti pagal tokius santykius.
10) Dėl darbų sezoniškumo negalime tiksli nustatyti DS termino, todėl tenka arba vis pratęsinėti arba darbuotojams suteikti kasmetines atostogas (ar jų neturintiems leidimus neatvykti į darbą administracijai leidus. Dirbant ne visa darbo laika darbuotojai kartais naudojasi, kad jie dirba ne pilnu etatu ir gali kažko nespėti :) taip pat tenka daugiau skirti dėmesio darbų organizavimui, kolektyvo bendradarbiavimui. Taip pat sunkiau rasti neaukštos kvalifikacijos darbuotoją nepilnai darbo dienai/etatui.
11) Terminuotos darbo sutartys yra apribotos laike. Mūsų klientas tęsia ir tęsia projektą, o mes rizikuojame, kad tokia darbo sutartis bus pripažinta neterminuota. Tuo pačiu negalime greitai pakeisti tokio darbuotojo, o klientas visada teisus.
12) Pamiršau paminėti, kad taip pat turime dieninių studijų studentą, kuris dirba puse etato. Labai sudėtinga tinkamai susitvarkyti su jo darbo grafiku. Jį turime pasitvirtinti iš anksto, o realiai darbuotojas sužino, kada jis galės dirbti likus kelioms dienoms iki darbo pradžios. Mes turime patvirtinti ir vėl keisti tuos darbo grafikus.

Esame svarstę taikyti budėjimo rėžimą įmonėje, tačiau apmokėjimo sąlygos pasirodė nepriimtinos. Neapsimoka. Per brangu.
13) Galėčiau išskirti tokius darbo nuomos trūkumus, kaip didesni kaštai, darbuotojų psichologinis neužtikrintumas. Nors visos sąlygos yra tokios pačios kaip ir tiesiogiai dirbančių darbuotojų, tačiau nuomojami darbuotojai negauna metinių premijų.

Terminuotos sutartys sudarytos vieno darbuotojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui ne visada veikia teisingai. Pasitaiko atvejų, kai terminuotai įdarbintas darbuotojas pakyla karjeros laiptais, tampa linijos vadovu ir panašiai. Grįžta iš motinystės atostogų gamybos darbuotojas ir mes turime atleisti vadovą tam, kad užtikrinti jam darbo vietą?

1) paminėjau prieš tai klausime.
2) Siūlyčiau atsisakyti darbo grafikų, nes praktikoje dažniausiai jie neatitinka realios padėties.

Sudėtinga atleisti blogai dirbantį darbuotoją, tačiau įmonės, kurios piktnaudžiauja, jos randa būdų, kaip nesąžiningai atleisti darbuotoją.
3) Siūlyčiau mažiau reglamentuoti viršvalandinį darbą. Darbuotojai norėtų dirbti ilgiau ir daugiau uždirbti, tačiau dabar jie tokios galimybės neturi.
4) Sunku pasakyti. Skandinavijoje viskas lankstu, Vokietijoje visi darbo ginčai sprendžiami teisminiu būdu ir tas procesas yra greitas bei efektyvus. Jei Lietuvoje būtų tiek lankstumo kiek Skandinavijos šalyse, tai Lietuviško kapitalo įmonės imtų piktnaudžiauti. Darbo rinka tam dar nėra pasiruošusi.
5) Manau, kad atleidimas turėtų būti paprastesnis, tuomet darbintume paprasčiau.

Dabar, kai atrankos metu nesi tikras dėl kandidato, dažniausiai priimamas sprendimas visai jo neįdarbinti, nes, žinome, ką reiškia jį atleisti.
6) Sunku pasakyti. Naujasis darbo kodeksas "suriša rankas" darbdaviui.
7) Galėtų būti sudarytos sąlygos lengviau sudaryti terminuotas darbo sutartis.
8) Darbo laikas turėtų būti reglamentuojamas paprasčiau.
9) Dabartiniai darbo kodekso pakeitimai siekia skatinti dialogą tarp darbdavio ir darbuotojo, tačiau aktyvus socialinis dialogas ne visuomet yra geriausias sprendimas. JAV tokie santykiai žlugo. Darbe neturi būti absoliučios demokratijos, nes įmonės tikslas yra finansiniai rezultatai.

Mūsų įmonė netoleruoja bet kokių darbo santykių pažeidimų, todėl ėjimas į pilkąją zoną yra vidinis kompanijos nusikaltimas. Lietuvoje per daug reglamentuojami darbo santykiai. Turėtų būti sudarytos sąlygos aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams (pavyzdžiui tiems kas uždirba daugiau nei 1000 eurų) lanksčiau susitarti dėl darbo sąlygų. Akivaizdu, kad jei darbdavys moka tokį atlyginimą, darbuotojas yra vertinamas ir yra lygiavertis derybininkas.
10) Duomenų bazė, darbo portalai kuriuose būtų galima rasti kandidatus norinčius dirbti būtent nepilna diena. Ir tikriausiai viena svarbiausiu - vadovų matymas, kad nebūtina nuolatos kvėpuoti pavaldiniui į kaklą :)
11) Neturiu pasiūlymų.
12) Paminėjau anksčiau
13) Sunku kažką konkretaus pasiūlyti.

Dar susiduriame su situacija, kuomet terminuotai priimtas darbuotojas, kuris yra priimtas vietoj išėjusio į dekretą, pats atneša pažymą apie nėštumą. Tokiu atveju, mes jo negalime atleisti, nepaisant to, kad jo sutartis yra terminuota.

1) terminuota - suteikia galimybę užpildyti laikinai atvirą poziciją, pažinti/įvertinti darbuotoją ir baigiantis terminui, jei matom, kad tikrai geras darbuotojas visada galima rasti neterminuotą pozicijąjam.

ne viso darbo laiko - labai patogu studentams, tam tikrų ilgesnių ligų atveju ar iš vaiko priežiūros atostogų grįžtantiems darbuotojams. Taip pat naudojasi specialistai derinantys darbą keliose įmonėse ( tam tikros srities žinovai, konsultantai, dėstytojai).

darbo nuomos - didelių, tačiau laikinų pojektų atvejais naudinga.
2) Terminuotos darbo sutarties privalumas, kad gali priimti darbuotoją, kai jo reikia kažkokiam projektui.

Darbo nuoma taip pat turėtų padėti darbinių pikų metu.
3) Iš esmės šios formos suteikia galimybę prisitaikyti prie užsakymų kiekio. Galima racionaliau panaudoti įmonės kaštus.
4) Jaunimui labai svarbu darbo ir gyvenimo balansas, todėl ateityje reikės vis dažniau taikyti šias darbo formas.
5) Galima greičiau sureaguoti į pasikeitusią situaciją įmonėje.
6) Mes įmonėje taikome ir budėjimą namuose. Pakaitomis darbuotojai budi. Jei įvyksta gedimas, jie vyksta jo tvarkyti ir naktį, ir savaitgaliais. Kai yra budėjimo laikas, jie įsipareigoja būti blaivūs ir pasiruošę nenumatytiems atvejams. Tai skatina darbuotojus dirbti gerai - vengti klaidų. Jie žino, kad jei dirbs gerai, nereikės keltis naktį ir važiuoti.
7) Nauda abipusė - mūsų įmonėje dirba keli studentai, kurie ateina į darbą po pietų. Mūsų darbo specifika tokia, kad būtent po pietų yra didžiausias krūvis. Darbuotojai atėję iš ryto gali dirbti ne pilnu pajėgumu, tačiau vakarop darbo labai padaugėja.
8) Šios formos leidžia reaguoti į pasikeitusį darbų srautą.

Taikome praktiką, kurios metu darbuotojai pasiima laisvadienius už dirbtus viršvalandžius. Smagu dirbti kolektyve, kuriuo gali pasitikėti. Geranoriški susitarimai padeda siekti kompromisų įmonės valdyme.
9) Sudėtingoms situacijoms spręsti mūsų kompanija Olandijoje ir Vokietijoje nuomoja specialistus ir specializuotos agentūros.
10) Galima efektyviau reaguoti į darbuotojų poreikį, darbų sezoniškumą,apimtis ir krūvius. Darbuotojai turi galimybę derinti kelis darbus, ar šeima-darbas. Tačiau tai aktualiau aukštesnes kvalifikacijos darbuotojams. Nes lanksčios darbo formos labai jautriai veikia/žeidžia nekvalifikuotus darbuotojus.
11) Mūsų įmonėje darbo laiko lankstumas pasireiškia tuo, kad leidžiame darbuotojams vėluoti. Vilniuje dideli kamščiai, todėl dažnai yra sudėtinga atvykti į darbą laiku.
12) Suteikia galimybę susidoroti su papildomu darbo krūviu.
13) Pagrindiniai privalumai yra lankstumas, paprastesnis atleidimas, mažesnė administracinė našta.

1) na galėtų būti kiek lankstesnis, ypač atleidimo procesas.
2) Darbo santykiai nėra lankstūs Lietuvoje. Trūksta laisvumo ir galimybės susitarti
3) Nepakankamai lankstus. Mūsų įmonėje kyla problemos dėl atostogų reglamentavimo. Vidinėse tvarkose esame pasitvirtinę, kad darbuotojai negali eiti atostogų trumpesniam nei 7 kalendorinių dienų laikotarpiui. Taip norime apsisaugoti nuo galimo darbuotojų piktnaudžiavimo. Tačiau kartais ir patiems tokia tvarka nėra naudinga, nes jei yra didelis kiekis užsakymų ir darbuotojui reikia laisvos dienos, mes išleidžiame jį visai savaitei.
4) Ne, nelankstus. Daug apribojimų, kurių galėtų ir nebūti. Daug formalumų. Tačiau jais darbuotojai negali tinkamai pasinaudoti dėl jų pačių brandos.
5) Mano asmenine nuomone nelankstus.

Labai sudėtingas atleidimas tiek emociškai, tiek ir sudėtinga dokumentaliai tvarkingai tą padaryti. Prasideda "raganų medžioklė" su raštais. Mūsų įmonėje pasitaiko atvejų, kuomet kvalifikuoti specialistai piktybiškai nedirba arba netinkamai atlieka savo darbą, bet jie žino, kad jų niekas neatleis. Todėl tuo piktnaudžiauja. Nesinori gadinti įmonės vidinės atmosferos.
6) Ne. Ir naujas darbo kodeksas dar labiau įpareigoja darbdavį.

Labai laukėme naujojo darbo kodekso, nes turime ilgai dirbantį darbuotoją, su kuriuo norėtume atsisveikinti. Jis darbe akivaizdžiai nedaro nieko. Tačiau atleisti jo neturime galimybių, nes įmonės vadovybė nenori teisminės praktikos, kuri pakenktų darbdavio įvaizdžiui. Pagal dabar galiojantį darbo kodeksą galėtume "žaisti" raštais, tačiau pagal naująjį kodeksą turi būti 3 vienodi papeikimai, t.y. už tą patį nusižengimą. Darbuotojas, gavęs papeikimą už pavėlavimą į darbą, antrą karto to tikrai nedarys.
7) Sunku pasakyti. Darbo santykių reguliavimas griežtas.

Įdarbinti darbuotojus lengva, administracinė našta nėra didelė. Jei reikia atleisti dažniausiai tai darome šalių susitarimu ir tai puikiai veikia.

Naujam kodekse patrauklu tai, kad darbuotojai galės dirbti daugiau viršvalandžių. Dabar susiduriame su šia problema. Darbuotojų atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų, todėl jie nori padaryti daugiau, kad uždirbtų daugiau. Piko metu pasitaiko atvejų, kuomet jie dirba ilgiau, nei numatyta darbo grafikuose, tačiau mes neturime galimybės "rodyti" visų valandų dėl viršvalandžių apribojimų. Už padarytą darbą su darbuotojais atsiskaitome per priedus.
8) Nelankstus.

Lietuvoje sunkiau atleisti aktyviai neveiksnų.

Tačiau lyginant su Danija, Lietuvoje darbuotoją atleisti kainuoja pigiau, taip pat ir Švedijoje.
9) Nelankstus. Darbo kodeksas Lietuvoje yra "Prescriptive".

Mano nuomone atleisti darbuotoją lengviau Lietuvoje nei kitose Vakarų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Ispanijoje norint atleisti grupę darbuotojų reikia vykdyti derybas su valstybės atstovais. Lietuvoje taip pat norima padaryti bendrą išeitinių kompensacijų fondą, kurio naudojimą paskirstys valstybė. Tam labai nepritariu.

Sveikintinas pakeitimas dėl atostogų suteikimo tvarkos. Visoje Europoje atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, tik 20 darbo dienų yra mažoką. Turėtų būti 24 darbo dienos per metus.
10) Jei yra poreikis bus ir galimybė išlaviruoti tarp reikia ir galima.
11) Neturiu vienareikšmės nuomonės.

Manau, kad naujasis darbo kodeksas įves daugiau lankstumo.
12) Lankstumo labai trūksta.

Lietuvoje, lyginant su Estija, Latvija, JAV, labai daug dokumentų.

Skausmingiausi atleidimai yra Lietuvoje, jei nori atleisti pagal darbo kodeksą, su išeitinėmis. Tačiau iš kandidatų teko ne kartą girdėti, kad Lietuviškos kompanijos tai ignoruoja, priverčia žmogų patį išeiti.

Pagaliau pereisime prie atostogų skaičiavimo darbo dienomis, nors mes 20 d.d. jau esame senai įsitvirtinę vidaus darbo tvarkos taisyklėse. 20 metų apie tai kalbame, kalendorinėmis dienomis atostogas skaičiuoja daugiausia Rytų Europos šalyse - Ukraina, Baltarusija. Labai nepatogu, tai kelia papildomas bereikalingas diskusijas.
13) Trūksta lankstumo.

Darbo kodeksas keičiasi, tačiau numatyta, kad už terminuotas sutartis darbdavys turės mokėti 1 papildomą procentą Sodrai. Nelabai suprantu, kodėl. Darbuotojai neturėtų bijoti terminuotų sutarčių. Dabartinis darbo santykių reglamentavimas verčia darbdavį pasirinkti darbuotoją vos ne visam gyvenimui. Jei per bandomąjį laikotarpį darbuotojas neatskleidė savo tikrojo veido, gali turėti problemų jį atleidžiant. Gali siūlyti nutraukti sutartį šalių susitarimu, tačiau darbuotojas gali tokio pasiūlymo nepriimti. Labai gerai, kad naujam kodekse bus galima sumokėti 6 mėnesių kompensaciją ir atsisveikinti su darbuotoju.