1) Iš esmės teigiama.
2) Viskas gerai ir kontroliuojama, kol objektas nekelia visuomenės pasipiktinimo. Jei planuojama veikla dviprasmiška ir neaiški, viską išdiskutuoti su visuomene daug paprasčiau detaliojo plano rengimo metu.
3) Ne visais atvejais yra galimybė vykdyti statinių statybą nesant parengto detaliojo plano.
4) Statyba gal būt ir galima nesant detaliojo plano, tačiau tuomet turėtų būti išplėstos vyriausiojo architekto galios nustatant reikalvimus būsimam statiniui, atsižvelgiant į konkrečias vietos ypatybes.
5) Daugeliu atveju šis reglamentavimas palengvino tiek statytojų, tiek projektuotojų, tiek valstybinių institucijų darbą, tačiau neįvertintos retai pasitaikančios situacijos, kurios tik projektinių pasiūlymų rengimu neišsprendžiamos arba sprendžiamos nepilnai, nes nėra įvertintos teisės aktuose. Vienareikšmiškai - projektinių pasiūlymų derinimas tik administracijoje yra nepilnavertis, nes tam tikrais atvejais turėtų dalyvauti ir kitos institucijos, kaip tai būdavo detaliųjų planų rengime. Be to - daugelis savivaldybių turi palyginus nekonkrečius bendruosius planus, kurie palieka daug laisvės interpretacijoms ir galimybių teisminiams ginčams, o keisti bendruosius planus nėra lėšų.
6) Teigiama.
7) Manau kad taip ir turėtų būti. Detaliąjame plane nurodo privlomuosius reikalavimus iš teritorijų planavimo ir statybos įstatymo, STR ir kt. Jame inžinerinių tinklų pajungimas sprendžiamas. Pakanka bendrojo plano, bei jo dalies sprendinių keitimo, specialiųjų planų. Detaliojo plano reiktų atsisakyti. Dar paminėsiu: kas laimi savivaldybės konkursuose teritorijos detaliuosius planus - pigiausia kaina - Dujų sfera, Geometra ir t.t - jų kokybe mums aiški. Kaip su jais kovoti - patiems braižyti?
8) Jeigu savivaldybėje yra parengti detalizuoti miestų ir miestelių bendrieji planai ir specialieji susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų išdėstymo planai, naujų statinių statyba, be parengto sklypo detaliojo plano, didelių komplikacijų nesudaro.
9) Teritorijų planavimas neegzistavo iki 2014-01-01, naujoji teritorijų planavimo sistema yra tokia pati neveiksni kaip ir senoji. Apie darnią, kryptingą miestų plėtrą vadovaujantis rajonų bendraisias planais kalbėti neįmanoma. Miestai plečiasi be aiškios struktūros, urbanizuojasi vis didesni arealai, o tokios išskydusios prastai išplanuotos teritorijos yra neefektingos ne tik estetine, bet ir ekonomine prasme.
Mano nuomone tokia statyba, nesant parengtam teritorijų planavimo dokumentui turėjo būti leidžiama tik miestų ir miestelių teritorijose, o už miesto teritorijos ribų plėtra galima tik savivaldybei parengus prioritetinių plėtros teritorijų detaliuosius planus, tai būtų užkirtę kelią nekoordinuotai dispersiškai plėtrai, kurios daromą žalą miestai jaučia jau dabar ir dar jaus daug dešimtmečių.
10) Teigiama kada kokybiškai parengti ir detalizuoti bendrieji teritorijos planavimo dokumentai
11) Kadangi dažniausiai iki 2014-01-01 būdavo rengiami vieno sklypo detalieji planai, tai labai gerai, kad dabar nebereikia ir nebegalima rengti tokių DP.
12) „Vieno sklypo“ detalieji planai nebuvo tie dokumentai, kurie iš esmės palengvindavo projektavimo ar statybos klausimus. Tik sprendžiant kompleksiškai teritorijų išplanavimą, galima pasiekti tam tikros vieningos urbanistinės ir architektūrinės visumos užtikrinimo. Reikalinga ir tam tikra projektinė metodika, bendrieji planavimo principai, kurie sudėtų tam tikrus miestų ir gyvenviečių (kvartalų) projektavimo principus. Išleistos Teritorijų planavimo normos tam reikalui, kol kas per siauros.
13) Teigiama. Problema yra ne detaliojo plano (DP) buvime (nebuvime). Bėda yra tame, kad Specialiuose architektūros reikalavimuose (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, "atsižvelgdamas... į ...statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus... nustato statybai numatyto žemės sklypo TERITORIJOS NAUDOJIMO REGLAMENTO PARAMETRUS". Kitaip tariant, iš projektinių pasiūlymų, kurių vienas iš tikslų yra "išreikšti projektuojamo STATINIO ARCHITEKTŪROS ir kitų pagrindinių sprendinių IDĖJĄ", mes kažkokiu būdu vėl gauname ŽEMĖS SKLYPO teritorijos naudojimo reglamento parametrus - tuos pačius teritorijos naudojimo tipą, leistiną pastatų aukštį, leistiną žemės sklypo užstatymo tankį, intensyvumą ir t.t. Ne gi STATINIO ARCHITEKTŪROS IDĖJĄ (ir tuo pačiu - architektūros kokybę) kaip nors galima išreikšti ir suvaldyti tais SAR dabar juose įrašomais tipais, leistinais aukščiu, tankiu ir intensyvumu? Dabartiniuose SAR nėra statinių architektūros reikalavimų. Ir dar: SAR turėtų būti nustatomi VISIEMS statiniams, kuriuose yra privaloma projekto architektūrinė dalis pagal Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sąmoningai pasirašau anoniminėje anketoje: Edmundas Benetis.
14) Teigiama.
15) Teigiama.
16) Nuomonė dvilypė – teritorijose su išvystyta infrastruktūra problemų nekyla, tačiau teritorijose, kur nėra infrastruktūros (dėl bendrąjame plane numatytų per didelių plėtros teritorijų) plėtra ir statybos vyksta chaotiškai.
17) teigiama
18) Galimybė gera, jeigu Bendrasis planas pakankamai detalizuotas
19) Idėja gera, bet ne viskas tinkamai veikia.
20) bendruoju atveju šią praktiką vertinčiau labiau neigiamai.
21) Nuomonė labai bloga. Pasėkmės, gaila, bet realiai pasimatys tik po 5 metų. Chaotiškas išplanavimas, urbanistinės klaidos, kraštovaizdinės klaidos - jos liks ilgam. Žmonių jau nebebus galima vėl atgal pakreipti kad reikia planuoti ir statyti tvarkingai, nes dabartinis "tipo liberalumas" po truputį virsta mada. Planuoti ir projektuoti pasirodo "sugeba visi", o ypač statybininkai. Bet baisiausia dėl normalių investitorių, kurie jau nuolatos sako, kad toks nuolatinis teisės aktų keitimas teritorijų planavimo ir statybos srityse jiems nebesukelia patikimumo valstybe, stabilumo, aiškumo.
22) Didziausi pavojai dar tik prasideda ,turint minti del statiniu statybos iki 80 kv. m. priemiestynese zonose,turesim nekoki vaizdeli...
23) Daugeliu atvejų teigiama
24) Statybos procesas nesant parengto DP vyksta daug sparčiau, tačiau norint užtikrinti kokybę, PP tikrinimui terminas turėtų būti ilgesnis negu 5d.d. - tam turėtų būti skirta bent 15 - 20 d.d. Kaip parodė praktika PP parengiami labai neprofesionaliai ir atmestinai. Viešumo procedūros neužtikrina viešumo - informacija apie parengtus PP turėtų būti skelbiami seniūnijose arba skelbiant informaciją sklype arba informuoti gretimybes registruotais laiškais. Prasidėjus statyboms, gretimų sklypų savininkai kreipiasi ir prašo suteikti informaciją kokias statybas numato vykdyti jų kaimynai. Tikrintojų darbo palengvinimui PP galėtų peržiūrėti ir tinklų, kurių įtakos zonose numatoma projektuoti, išankstiniai derinimai.
25) Didelė atsakomybė perduota savivaldybių vyriausiems architektams. Nesant parengtų detaliųjų planų, planavimas atliekamas tiesiogiai savivaldybių atitinkamų skyrių specialistų, tai atima daug daugiau darbo laiko nei prieš 2014-01-01 įsigaliojusius pakeitimus. Skirtumas tas, kad ankščiau tinkamus sprendinius iki išbaigtumo atlikdavo detaliojo plano rengėjas, konsultuojamas ir atsižvelgdamas į teritorijų planavimo sąlygas. Dabar visa tai turi išspręsti ir numatyti savivaldybių atitinkamų skyrių vadovai ir specialistai.
26) Suvaldyti situacijos ir pasiekti tinkamo (bent jau pakenčiamo ) miesto vaizdo kai kuriais atvejais nebėra galimybių, bet kita vertus- visi architektai yra atestuoti, o ypač jaunimas žino savo teises į architektūrinę saviraišką (nors su jų kompetencijomis nėra pasiekta aukštumų), todėl bet koks geranoriškas patarimas priimamas kaip nepagrįstas teisės aktais bei subjektyvus reguliavimas (t.y. reakcija būna neigiama)
27) teigiama
12.9%
