Apklausos "MOKSLAS IR BIUROKRATIJA" rezultatai
Respondentų statistika:
Viso respondentų:
480
Rezultatų santrauka
1. Mokslinis laipsnis
daktaras 369 bar1bar2  76.9%
studijuoju doktorantūroje 71 bar1bar2  14.8%
galbūt sieksiu mokslinio laipsnio ateityje 21 bar1bar2  4.4%
mano darbui mokslinins laipsnis nereikalingas 19 bar1bar2  4%
Viso atsakymų 480  
2. Pagrindinė darbo sritis
humanitariniai mokslai 35 bar1bar2  7.3%
socialiniai mokslai 71 bar1bar2  14.8%
fiziniai mokslai 152 bar1bar2  31.7%
biomedicinos mokslai 133 bar1bar2  27.7%
technologijos mokslai 67 bar1bar2  14%
mokslo administravimas 22 bar1bar2  4.6%
Viso atsakymų 480  
3. Amžius
iki 35 m. 141 bar1bar2  29.4%
36-50 m. 160 bar1bar2  33.3%
51-65 m. 154 bar1bar2  32.1%
virš 65 m. 25 bar1bar2  5.2%
Viso atsakymų 480  
4. Mokslinių publikacijų tarpusavyje recenzuojamoje spaudoje skaičius
daugiau kaip 300 6 bar1bar2  1.3%
101-300 63 bar1bar2  13.1%
31-100 136 bar1bar2  28.3%
1-30 241 bar1bar2  50.2%
neturiu publikacijų 34 bar1bar2  7.1%
Viso atsakymų 480  
5. Publikuotų patentinių paraiškų ir gautų patentų skaičius
daugiau kaip 10 9 bar1bar2  1.9%
4-10 25 bar1bar2  5.2%
1-3 81 bar1bar2  16.9%
nesu nieko išradęs/usi 365 bar1bar2  76%
Viso atsakymų 480  
6. Mokslinių projektų vykdymo patirtis
vadovauju (vadovavau) tarptautiniam projektui 111 bar1bar2  23.1%
vadovauju (vadovavau) tik nacionaliniam mokslo projektui 121 bar1bar2  25.2%
dirbu (dirbau) projekto vykdytoju 179 bar1bar2  37.3%
dirbu (dirbau) projekto administratoriumi/e 35 bar1bar2  7.3%
neturiu projektų vykdymo patirties 34 bar1bar2  7.1%
Viso atsakymų 480  
7. Jei stažavote užsienyje daugiau kaip 2 mėn., nurodykite kur (daug galimų variantų) (pasirenkamas klausimas)
Šiaurės Amerikoje 65 bar1bar2  21.3%
Vakarų Europoje 193 bar1bar2  63.3%
Japonijoje, Pietų Korėjoje, Taivane 18 bar1bar2  5.9%
Kita 29 bar1bar2  9.5%
Viso atsakymų 305  
Kiti atsakymai:
  • Rumunijoje
  • Vengrija
  • Karolinska Institutas, Stokholmas, Švedija
  • Lenkijoje
  • Nyderlandai
  • UK, FR
  • Hanoverio lazerių centras, Vokietija.
  • Čekijos respublika
  • Centrinėje Europoje - Austrijoje
  • nesistažavau
  • stažuotė truko 1 mėn., vakarų europoje
  • Izraelyje
  • Tokių stažuočių nebuvo
  • Skandinavijoje
  • Portugalija
  • Singapure
  • ne
  • nesistažavau
  • Vokietijoje, Miunsterio universitete
  • Nebuvau stažuotėje
  • nesistažavau
  • Norvegija NTNU, Norvegija Bo i Telemarko koledzas
  • Rusija, Baltarusija
  • Vokietija
  • Rusija
  • Anglija
  • nebuvau
  • Norvegija
  • Indijoje
8. Esamos tvarkos įtaka MTTP produktyvumui
projektų administravimas
pastebimai didina mano kūrybinį potencialą ir įkvėpia 12 bar1bar2  2.5%
padeda man sudėtingame kūrybiniame darbe 21 bar1bar2  4.4%
neturi įtakos mano produktyvumui 38 bar1bar2  7.9%
sunkina mano darbą, tačiau suprantu tvarkos svarbą ir su ja taikstausi 232 bar1bar2  48.3%
paralyžuoja kūrybinę veiklą ir pastebimai mažina mano produktyvumą 142 bar1bar2  29.6%
neturiu nuomonės 35 bar1bar2  7.3%

viešieji pirkimai
pastebimai didina mano kūrybinį potencialą ir įkvėpia 2 bar1bar2  0.4%
padeda man sudėtingame kūrybiniame darbe 2 bar1bar2  0.4%
neturi įtakos mano produktyvumui 11 bar1bar2  2.3%
sunkina mano darbą, tačiau suprantu tvarkos svarbą ir su ja taikstausi 82 bar1bar2  17.1%
paralyžuoja kūrybinę veiklą ir pastebimai mažina mano produktyvumą 368 bar1bar2  76.7%
neturiu nuomonės 15 bar1bar2  3.1%

9. Esamos tvarkos įtaka MTTP skirtų lėšų naudojimo efektyvumui
projektų administravimas
ženkliai taupo MTTP veiklai skirtas lėšas 6 bar1bar2  1.3%
pastebiu tam tikrą lėšų taupymo efektą 31 bar1bar2  6.5%
neturi įtakos MTTP išteklių naudojimo efektyvumui 81 bar1bar2  16.9%
pastebiu nedidelius nuostolius, kuriuos pateisinu 103 bar1bar2  21.5%
dėl esamos tvarkos MTTP lėšos yra švaistomos 193 bar1bar2  40.2%
neturiu nuomonės 66 bar1bar2  13.8%

viešieji pirkimai
ženkliai taupo MTTP veiklai skirtas lėšas 0 bar1bar2  0%
pastebiu tam tikrą lėšų taupymo efektą 10 bar1bar2  2.1%
neturi įtakos MTTP išteklių naudojimo efektyvumui 41 bar1bar2  8.5%
pastebiu nedidelius nuostolius, kuriuos pateisinu 42 bar1bar2  8.8%
dėl esamos tvarkos MTTP lėšos yra švaistomos 345 bar1bar2  71.9%
neturiu nuomonės 42 bar1bar2  8.8%

10. Esamos tvarkos MTTP srityje įtaka mūsų šalies raidai
projektų administravimas
ženkliai prisideda prie mūsų šalies pažangos 19 bar1bar2  4%
turi nedidelį teigiamą poveikį 59 bar1bar2  12.3%
neturi įtakos mūsų šalies raidai 58 bar1bar2  12.1%
sunkina mokslinę ir technologinę pažangą 203 bar1bar2  42.3%
žlugdo mūsų šalies ateitį, skatina jaunus tyrėjus emigruoti 92 bar1bar2  19.2%
neturiu nuomonės 49 bar1bar2  10.2%

viešieji pirkimai
ženkliai prisideda prie mūsų šalies pažangos 4 bar1bar2  0.8%
turi nedidelį teigiamą poveikį 10 bar1bar2  2.1%
neturi įtakos mūsų šalies raidai 22 bar1bar2  4.6%
sunkina mokslinę ir technologinę pažangą 222 bar1bar2  46.3%
žlugdo mūsų šalies ateitį, skatina jaunus tyrėjus emigruoti 197 bar1bar2  41%
neturiu nuomonės 25 bar1bar2  5.2%

11. Palyginus mūsų tvarką MTTP srityje su užsienio šalimis
projektų administravimas
mes esame pranašesni už daugelį pažangiųjų šalių 1 bar1bar2  0.2%
mes esame pažangiųjų šalių tarpe 3 bar1bar2  0.6%
visur yra panaši biurokratinė tvarka 82 bar1bar2  17.1%
mes atsiliekame, tačiau vejamės 104 bar1bar2  21.7%
esant tokiai tvarkai, mes neišbrisim iš atsilikimo; protai nutekės ir šalis sunyks 177 bar1bar2  36.9%
neturiu nuomonės 113 bar1bar2  23.5%

viešieji pirkimai
mes esame pranašesni už daugelį pažangiųjų šalių 0 bar1bar2  0%
mes esame pažangiųjų šalių tarpe 0 bar1bar2  0%
visur yra panaši biurokratinė tvarka 36 bar1bar2  7.5%
mes atsiliekame, tačiau vejamės 44 bar1bar2  9.2%
esant tokiai tvarkai, mes neišbrisim iš atsilikimo; protai nutekės ir šalis sunyks 301 bar1bar2  62.7%
neturiu nuomonės 99 bar1bar2  20.6%

12. Esu susidūręs/usi su šiomis projektų administravimo tvarkos problemomis (daug galimų variantų)
nepasitikėjimu projekto vadovu 127 bar1bar2  5.9%
pertekliniu planavimu 246 bar1bar2  11.3%
smulkmenišku išlaidų administravimu 402 bar1bar2  18.5%
nepateisinama delsa 284 bar1bar2  13.1%
bereikalingu parašų rinkimu 344 bar1bar2  15.9%
finansavimo tvarkos keitimu atbuline data 125 bar1bar2  5.8%
paraiškos atmetimu dėl su projekto turiniu nesusijusių klaidų 176 bar1bar2  8.1%
nekompetetingais ir tendencingais ekspertais 240 bar1bar2  11.1%
ženkliu sąmatos sumažinimu, nekoreguojant laukiamų rezultatų 200 bar1bar2  9.2%
Kita 26 bar1bar2  1.2%
Viso atsakymų 2170  
Kiti atsakymai:
  • Nepateisinamais apribojimais nurodyti kelius finansavimo šaltinius mokslnėje publikacijoje
  • Adminstruojančios institucijos nori priimti sprendimus, bet neprisiimti atsakomybės; projekto vadovui užkraunama atsakomybė, bet neleidžiama priimti sprendimų.
  • Nepakankamai tiksliomis ir detaliomis konkursų sąlygų formuluotėmis ir iš to sekančioms įvairiomis interpretacijomis projektų vertinimo metu.
  • Dabartinė bilietų pirkimo ir išviso komandiruočių tvarka yra visiškai neefektyvi ir kainoja netik savaitės (vietoj pusės valandos) brangaus darbo laiką, bet ir verčia visus pirkti keliones brangiau.
  • 3 metų projektui startavus gegužę, lėšas pervedus po 2 mėn, prekes pradėjus gauti rudenį, spalį jau buvo reikalaujama ataskaitos už pirmuosius metus. Nepateikus planuotų moksl. publik. už 1 metus, ekspert. rekom. nebefinans. kitais metais
  • bereikalingų duomenų rinkimu:pvz., apie nediskriminavimą, apie įtaką regionams ir t.t. (tai savaime aiškūs dalykai, galima įrašyti sakinuką teikimo paraiškos deklaracijoje, kur tiekėjas pasirašo; keleriopas biudžeto "pjaustymas"
  • neturiu patirties
  • neargumentuojamais finansavimo sumos mazinimais
  • Realiai rimta ir efektyvi moksline veikla sunkiai imanoma, kadangi ji Sabotuojama neva tai laikantis istatymu (Pvz. Vies. Pirk. Istatymo);
  • neturiu nuomones
  • neadekvatūs draudimai įsigyti tam tikras priemones; viešųjų pirkimų forminimas paslaugoms, kurios neturi alternatyvų
  • Kaip projekto vadovui "nuleidžiami" specifiniai dalykai: rasti planuojamų prekių taric kodus ir pan.
  • Trūksta komunikacijos tarp atskirų VU padalinių, pvz. FED ir Personalo skyrius.
  • smulkmeniškas išankstinis planavimas
  • sudarytų sutarčių pasibaigimo kontrolės stoka
  • Per dideliu planuojamų kainų sureikšminimu, pirkimų plano nelankstumu ir negalėjimu perkelti lėšas iš vieno punkto į kitą be ilgalaikių derinimų su agentūromis.
  • universitete buvo dingusi COST paraiska
  • atlyginimo už realiai atliktą darbą finansavimo lankstumas
  • Vilniaus ir Kauno priespriesa
  • absurdiški apribojimai pirkimams; arogantiški LMT ekspertai; MITA ATPP - neteikiama informacija apie projekto atmetimo priežastis; žemesniosios grandies administruojančių valdininkų pozicija: "mūsų užduotis - siekti kad Jūs išleistumėte mažiau."
  • per daug laiko sąnaudų be rezultatų (80 proc mokslininkų grupių projektų - tik žmonių gaišinimas)
  • nereagavimu į pateiktas pastabas dėl projektų administravimo tobulinimo
  • veikiančių įstatymų ignoravimu
  • paini sistema, reikalaujanti daug nebūtinų projekto tikslams pasiekti procedūrų
  • katastrofa: ekspertai vagia idėjas ir po to kitam konkursui pateikia kaip savo.
  • Tarpinių žinybų administruojančių finansavim, ekspertų (o) tendencingumą, pakartotinį patenkintos paraiškos vertinimą, kai reikėjo objektyviai įvertinti tarpinę ataskaitą, vengimą viešos diskusijos vertinant tarpinę ataskaitą, etc., etc.
13. Atsakomybė dėl projektų administravimo tvarkos trūkumų tenka (išdėstykite atsakymus nuo 1 iki 9, pradedant nuo didžiausios atsakomybės)
Vieta Taškai
Viešųjų pirkimų tarnybai 1 2004
Lietuvos įstatymų leidėjui 2 2032
projektus finansuojančioms agentūroms 3 2168
Švietimo ir mokslo ministerijai 4 2189
Finansų ministerijai 5 2231
Ūkio ministerijai 6 2635
mano paties institucijai 7 2760
Valstybės kontrolei 8 2774
Europos Komisijai 9 2795
Vieta parodo atsakymo variantų svarbą. Aukščiausią vietą užima svarbiausias atsakymo variantas. Taškai yra visa atsakymų į klausimą suma. Svarbiausias atsakymas turi mažiausią taškų skaičių. Mažiausiai svarbus atsakymas turi didžiausią taškų skaičių.
14. Įvertinkite siūlomus MTTP projektų administravimo tvarkos tobulinimus (-2 - žalingas; +2 - labai reikalingas)
formalūs suvaržymai turėtų būti mažinami, didinant projekto vadovo etinę atsakomybę
-2 5 bar1bar2  1%
-1 7 bar1bar2  1.5%
0 48 bar1bar2  10%
+1 141 bar1bar2  29.4%
+2 279 bar1bar2  58.1%

projektų administracinės patikros metu, projekto vadovui turėtų būti leidžiama taisyti su projekto turiniu nesusijusias klaidas
-2 2 bar1bar2  0.4%
-1 5 bar1bar2  1%
0 48 bar1bar2  10%
+1 140 bar1bar2  29.2%
+2 285 bar1bar2  59.4%

komandiruočių į mokslines konferencijas išlaidos turėtų būti planuojamos naudojant tik apytikslę bendrą vienos kelionės sumą
-2 4 bar1bar2  0.8%
-1 8 bar1bar2  1.7%
0 24 bar1bar2  5%
+1 96 bar1bar2  20%
+2 348 bar1bar2  72.5%

projektų paraiškose neturėtų būti nurodomos konkrečios pagalbinių darbuotojų (ne mokslininkų ir doktorantų) pavardės
-2 7 bar1bar2  1.5%
-1 12 bar1bar2  2.5%
0 73 bar1bar2  15.2%
+1 117 bar1bar2  24.4%
+2 271 bar1bar2  56.5%

projekto sąmatos vykdymas neturėtų būti skirstomas ketvirčiais
-2 6 bar1bar2  1.3%
-1 18 bar1bar2  3.8%
0 110 bar1bar2  22.9%
+1 112 bar1bar2  23.3%
+2 234 bar1bar2  48.8%

projektų sąmatose turėtų būti numatytos netiesioginės išlaidos, kurios naudojamos institucijos nuožiūra, apibrėžiant tik netinkamas išlaidas
-2 8 bar1bar2  1.7%
-1 7 bar1bar2  1.5%
0 54 bar1bar2  11.3%
+1 154 bar1bar2  32.1%
+2 257 bar1bar2  53.5%

valstybinės agentūros MTTP projektams turėtų taikyti grantų sistemą, kuomet iš mokslininkų ar institucijų konkurso būdu būtų perkamos paslaugos ir sąmata naudojama tik pradiniam siūlymui pagrįsti
-2 9 bar1bar2  1.9%
-1 13 bar1bar2  2.7%
0 124 bar1bar2  25.8%
+1 150 bar1bar2  31.3%
+2 184 bar1bar2  38.3%

turėtų būti draudžiama keisti projekto finansavimo tvarką atbuline data
-2 11 bar1bar2  2.3%
-1 8 bar1bar2  1.7%
0 89 bar1bar2  18.5%
+1 93 bar1bar2  19.4%
+2 279 bar1bar2  58.1%

ženkliai sumažinus projekto sąmatą, turėtų būti deramasi dėl laukiamų rezultatų koregavimo
-2 3 bar1bar2  0.6%
-1 6 bar1bar2  1.3%
0 30 bar1bar2  6.3%
+1 98 bar1bar2  20.4%
+2 343 bar1bar2  71.5%

valstybinių agentūrų, finansuojančių MTTP projektus, atsakingi darbuotojai privalėtų turėti kvalifikaciją MTTP ir inovacijų vadybos srityje, o vadovai privalėtų būti stažavę užsienyje
-2 10 bar1bar2  2.1%
-1 14 bar1bar2  2.9%
0 107 bar1bar2  22.3%
+1 151 bar1bar2  31.5%
+2 198 bar1bar2  41.3%

administravimas neturėtų būti sudėtingesnis, nei Europos bendrosios programos projektų
-2 5 bar1bar2  1%
-1 4 bar1bar2  0.8%
0 33 bar1bar2  6.9%
+1 82 bar1bar2  17.1%
+2 356 bar1bar2  74.2%

15. Projekto vadovas be derinimo turėtų teisę laisvai keisti suplanuotos projekto sąmatos eilučių sumas, neviršydamas bendros sumos, šiose ribose
pasirinkite:
0% 3 bar1bar2  0.6%
%5 7 bar1bar2  1.5%
10% 61 bar1bar2  12.7%
15% 57 bar1bar2  11.9%
20% 176 bar1bar2  36.7%
30% 176 bar1bar2  36.7%

16. Jei galite, pasiūlykite kitus MTTP projektų administravimo tvarkos tobulinimus (pasirenkamas klausimas)
1) Jei projektų administravime yra sudėtingi ir daug laiko atimantys reikalavimai, juos teikiantys/kuriantys asmenys turėtų būti žinomi (pavardėmis). Jie taip pat turėtų pagrįsti, kodėl tie sudėtingi reikalavimai yra reikalingi ir kokią naudą iš jų numatoma gauti.
2) Atkreipti dėmesį į finansuojančių agentūrų specialistų neigiamą nusistatymą dėl mokslininkų dalyvavimo užsienio konferencijose, nes tai riboja galimybes įsijungti į pasaulinę erdvę ir lavinti jaunųjų mokslininkų gebėjimus.

Projekto eigoje, esant būtinybei, leisti keisti tyrėjus, sudaryti galimybę koreguoti mokslininkų užimtumo perskirstymą (mėnesiais, darbo valandomis) projekto vykdymo metu
3) ---
4) Siūlau nereikalauti pateikti dokumentų, kurie yra užregistruoti Valstybinėse institucijose (pvz. daktaro diplomo) kopijų (buvo toks reikalavimas rašantiems paraiškas pagal Visuotinės dotacijos programos 2 šaukimą). Siūlau atsisakyti reikalavimo iki metų galo būtinai išleisti gautas lėšas, net jeigu tas pats projektas bus vykdomas kitais metais. Siūlau atsisakyti komandiruotės pagrindimo - prašymą į komandiruotę vistiek vizuoja šakinis ir kamieninis vadovai. Ypač erzina, kad lėšos ilgalaikiam turtui - tarsi "šventa karvė", jų likučio negalima perkelti į kitą biudžeto eilutę. Išvis siūlau leisti lankstesnį lėšų perpaskirstymą tarp biudžeto eilučių - projekto vadovas geriau už visus žino ko jam staiga prireikia.
5) ŠMM turi parengti tvarką, kuri nutrauktų prioritetinį fizinių mokslų sritieas mokslininkų finansavimą konkurso būdu
6) Administravimas neturi stabdyti projekto vykdymą. Vadovas atsako už numatytus projekte darbus vykdymą ir dėlto turi teisę ir kompetencija pats priimti sprendimus apie konkrečių prekių pirkimą. Administracijos darbuotojai turi padėti jam teisingai apiforminti visus finansinius ir pan. reikalus, o ne bukai tempti laiko arba uždrausti pirkimus vien dėlto kad jie nesupranta apie ką kalbama. Vadovas pats yra suinteresuotas kuo taupiau naudoti savo projekto pinigus, ypač nedidelių projekto atveju. Sąlyga rinkti preke pagal mažiausia kaina labai kenkia, nes begalinis techninių sąlygų rašimas užima daug laiko ir neatsižvelgia į suderinamumą ir efektyvumą klausimus. Dabartinė bilietų pirkimo ir išviso komandiruočių tvarka yra visiškai neefektyvi ir kainoja netik savaitės (vietoj pusės valandos) brangaus darbo laiką, bet ir verčia visus pirkti keliones brangiau.
7) MTTP projektų biudžetus turėtų įvertinti ir patvirtinti ekspertai mokslininkai, o ne finansistai administratoriai, patvirtindami tik bendras metines prekių kategorijų sumas.
8) Pati institucija turėtų didelį dėmesį atkreipti į būsimo projekto vadovo administracinius gebėjimus, nes pagalbinis personalas - nevisagalis. Tad apeliuoju daugiau į projektą įgyvendinančios institucijos atsakomybę.
9) Patvirtintos sąmatos ribose finansinius reikalus pavesti kamieninio padalinio vadovui.Drausti kreiptis į Viešųjų pirkimų tarybą smulkiems pirkimas vykdyti.
10) Projektą administruojančiai institucijai lėšas už administravimą skirti tik pagal faktines sąnaudas, nes dabar šios lėšos gerokai viršija faktinį poreikį ir dažnai yra naudojamos visai kitoms reikmėms.

Projektą administruojanti institucija, o ne projekto vadovas turėtų prisiimti padarytas administracines klaidas ir jas taisyti savo, o ne projekto dalyvių sąskaita.
11) Supaprsatinti mokslinių komandiruočių kelionių organizavimo ir užsakymo tvarką.
12) elektroninis parasas turi buti butinas viesiem dalyviam/instituciojom ir t.t. naudoti, kad nebutu vazinejimu ir popieriuku nesiojimo daugiau



turetu buti koks 1000 litu riba kur galim pirkti be VP



organizacija turi tureti VISADA laimejusi VP imone pagrindiniams dalykams pirkti
13) Projekto trukme gyvybes mokslu srityje (iskyrus atskirus atvejus) turetu trukti ne trumpiau kaip 72 men. (3 metus).

Motyvas: siekiant ambicingu projekto tikslu, labai sunku tiketis juos pasiekti per 1.5 -2 metus. Tai lemia sios srities specifika. Kai projekto trukme sumazinama iki 2 metu ir maziau, galima pasiekti tik kukliu rezultatu arba pateikti duomenis, kurie buvo gauti anksciau, juos refinansuojant is kitu grantu.
14) Gaires tiekėjams reiktų pateikti ne įstatymo forma, o aiškesne instrukcija. Nereiktų tiekėjams ieškoti, kokiame tiksliai prioritete, koks tiksliai leidžiamas netiesioginių lėšų dydis, kaip (sudėtingai) yra apibrėžiami rezultatų vertinimo rodikliai... Reikia aiškesnių gairių. Išankstinio kainos pagrindimo planuojamai įrangai pakaktų preliminaraus. Viešųjų pirkimų ir supaprastintų pirkimų visai reiktų atsisakyti mažiems pirkiniams (iki pvz., dešimties tūkstančių litų).
15) Viešuosius pirkimų konkursais pakeisti daugiau-mažiau paprastais pirkimais ar bent supaprastinti reikalavimus (kad svarbiausias kriterijus būtų kokybė, o ne kaina; jei prekė reta ir ją įsigyti gali tik iš vienos ar dviejų vietų, nebūtina nurodyti daugiau; ir t.t.) ir pagreitinti pirkimo procesą.
16) 1. LMT turetu uztikrinti, kad LMT ekspertai, vertinantys projektus, konkreciai atsakytu i vadovo atsakymus po pirminio ekspertinio vertinimo etapo, bei issamiai pagristu savo vertinimus, o ne jaustusi visagaliais ir galutiniais sprendejais. kadangi daznai ju vertinimai yra absoliuciai nekompetentingi ir skuboti, o del to kencia pareiskejai.

2. LMT turetu sau taikyti tokias pacias punktualumo ir atsakingumo taisykles, kaip pareiskejams - turi buti nurodomos tikslios vertinimo etapu galutines datos, nes neprisimenu atveju, kad projektu finansavimas prasidetu programose nurodomu metu - visada veluojama nuo min 2 sav. smulkiems projektams iki 6 men visuotinei dotacijai. Klasikinis anekdotinis visuotines dotacijos pirmojo saukimo atvejis - tokiu atveju turetu konkreciai atsakyti tiek atsakingi LMT, tiek kitu instituciju pareigunai.

3. LMT tampa pernelyg biurokratizuota ir "vienos galutines nuomones" institucija, tai lemia visu pirma dabartiniu jos vadovu asmenines savybes ir nebesugebejimas susidoroti su didejancia atsakomybe ir darbu kiekiu.
17) Samatos keitimas bendros sumos ribose turetu buti 100%.

Neturetu buti butina pateikti ir mokslininku dalyvaujanciu projekte pavardziu, jei jos dar nera zinomos projekto rasymo metu.

Turetu buti laisvai disponuojama visa gauta granto suma projekto ribose viso projekto laikotarpyje: esant reikalui keisti medziagom skirtus pinigus i altyginimus, kelioniu apmokejima ir atvirksciai.

Projekto vadovas visada stebgiasi kuo taupiasu sunaudoti gaunama suma, daznai moka is savo kisenes, kad kuo geriau vykdyti projekta, del to turetu buti suteiktos max laisves; trumpu emailu informavus granto daveja ir gavus is jo labai greita pritarima, butu galima max efektyviai naudoti gautas lesas tam tikslui, kuris tuo metu yra butiniausia kuo sekmingesniam mokslo vystymui.

Turetu buti pakankama tarptautini projekta rasyti tik anglu kalba. Jei butina lietuviu kalba, tai tik formuliarus, o ne visa mokslinio projekto aprasymo dali.Siulyciau imti pavyzdziu keliu ES saliu projektu administravimo tvarka ir taikytis prie paprasciausios, tuo parodant Lietuvos progresyvuma ir nebiurokratini projektu tvarkymo pavyzdi.
18) * paraiškų techninė dalis turi būti teikiama tik anglų k. ir vertinama užsienio ekspertų. Ši praktika galioja daugelyje ES šalių (Belgijoje, Prancūzijoje)

* Sąmatoje pateikinėti tik atlyginimų, ilgalaikio turto, pridėtinių išlaidų ir kitų išlaidų sumas, t.y. komandiruočių, viešinimo, paslaugų pirkimo ir smulkiaverčio inventoriaus įsigijimą apjungti į vieną išlaidų grupę.
19) Realiai rimta ir efektyvi moksline veikla siuo metu Lietuvoje labai sunkiai imanoma, kadangi ji Stabdoma, Apsunkinama visiskai beprasmiskomis proceduromis ir tokiu budu Sabotuojama neva tai laikantis istatymu (Pvz. Vies. Pirk. Istatymo). Mokslo isntitucijoms toks istatymas isviso nereikalingas ir tik stabdo betkokia veikla. Lesos beprasmiskai svaistomos visokiu "viesuju pirkimu specialistu" atlyginimams. Visi tie "specialistai" tik trukdo dirbti. Jei sioje vasltybeje jau nebera jokio produktyvaus darbo tai geriau jiems moketi atlyginimo dydzio pasalpa, bet neleisti ju trukdyti vystyti mokslines, technologines ir pedagogines veiklos.
20) Profesionali, skaidri ir nešališka projektų pasiūlymų atranka. Tarptautinė ekspertų komisija (TEK) reitinguoja projektus, LMT ir kt. finansuojančios organizacijos tik atrenka iš tų projektų, kurie praėjo TEK atranką. Paraiškos (visuose moksluose, išskirus lituanistiką ir Lietuvos istoriją) rašomos anglų kalbą (tik santrauką – lietuviškai)



Aiškiai nustatytos projektų atrankos taisyklės



Tiksliai nustatytos ir nekaitaliojamos projektų paraiškų priėmimo datos. Skelbimas turi pasirodyti nemažiau negu 4 mėn. iki projektų pasiūlymų teikimo pabaigos (dabar projektų pasiūlymams paruošti dažnai duodamas per trumpas laikas – pasiruošė tik „savi“)
21) Paprastesnės procedūros, jei numatoma įsigyti kitokį nei kad buvo suplanuota ilgalaikį turtą (didesnės vertės įrangą) arba nebenumatoma įsigyti suplanuoto turto.

Galimybė nesunkiai keisti projekte dirbančių žmonių kiekį, jų darbo laiką viso projekto vykdymo metu (MITA agentūros projektuose tai buvo per daug sudėtinga)
22) Reikėtų atsisakyti absurdiško reikalavimo skelbti viešųjų pirkimų planus metams į priekį, nes dažnai net nacionalinių konkursinio finansavimo paraiškų vertinimas baigiamas jau po tų planų paskelbimo ir tik tada sužinoma, ką galima bus pirkti.
23) Siūlyčiau daugiau vadovautis sveika nuovoka ir gyvenimo realijomis administruojant projektus. Kita vertus, mokslo pažanga ir rezultatų originalumas bei naujumas neįmanomas viską iš anksto suplanavus - priešingu atveju, jei viskas iki galo aišku kokių rezultaų tikimasi, tai kam tada iš viso atlikti tyrimą, jei jau visskas ir taip žinoma.
24) Atsakingai rinktis projekto vadovus ir pasitikėti jų sprendimais. Kad dėl kiekvieno, net ir mažiausio sprendimo ar veiksmo, nereikėtų pateikti išsamios ataskaitos.
25) Projektų finansavimo taisyklės su visa administravimo tvarka turėtų būti paprastos ir aiškios ir sutalpintos 1-3 puslapiuose be ypatingų nuorodų į kelių dešimčių puslapių dokumentus.
26) Įstatytmai yra tokie kokie yra...kaip ir jų interpretavimas. Šiuo metu projekto vado "laksto" ir tvarko tiek viešųjų pirkimų, juridines (sutartys), finansines (sąmatos ir t.t.) o mokslo institucijos atitinkami padaliniai "leidžia" arba "ne". Manau kad atitinkami padaliniai turėtų imtis ir "sutvarkytii" reikalus, kad vadovas iš tiesų turėtų laiko projektu užsiimti.
27) Vykdant kelerių metų trukmės projektus, siekiant efektyvesnio lėšų panaudojimo ir kasmet dėl projekto ateinančių metų biudžeto tvirtinimo vėlavimo pirmąjame ketvirtyje atsirandančio "finansavimo vakuumo", sudaryti galimybę skirtas bet dar nepanaudotas lėšas perkelti į kitus metus
28) Neturėtų būti korupcijos, nekompetetingo ir tendencingo vertinimo
29) Siulyciau viesuosius konkursus daryti tik prekes kainas virsijant ~40,000 LTL (~10,000 euru) ir kad juose galetu dalyvauti ir uzsienio firmos, turincios galimybe pristatyti preke i Lietuva.



Zemiau sios kainos projektu islaidose nereiktu vardyti visu numatytu pirkimu, o tik pagristi (pavyzdziais etc) numatyta islaidu suma.



Projekto vykdyme svarbiausia vertinti, kad pasiektas konkretus rezultatas is pasiulytos temos (straipsnis, preke etc), o ne kiek tai atitinka projekto paraiskoje aprasyta darbu eiga.
30) Konkrečių konstruktyvių pasiūlymų neturiu.
31) GRIEŽTAI DRAUSTI PROJEKTUOSE ĮDARBINTI SAVO VAIKUS, ŽMONAS, ŽENTUS, MARČIAS IR KIUS GIMINAIČIUS.
32) Neturėtų būti taikoma tvarka, kai maksimali projekto pinigų suma perkeliama į pirmuosius projekto metus, o nacionaliniuose (LMT) projektuose antraisiais ir trečiaisiais metais realus finansavimas turėtų prasidėti pirmo ketvirčio pradžioje, o ne antrame ketvirtyje.
33) 1. Projekto vadovas turėtų gauti kreditinę kortelę su projekto lėšomis ir pats galėti daryti atsiskaitymus, jei laikosi nustatytos dokumentų vedimo tvarkos

2. Už finansinius pažeidimus vykdant projektą vadovui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė

3. Turi būti ribojama ataskaitų apimitis, kad atitiktų granto sumą.

4. Turi būti galima laisvai naudoti pinigus atlyginimams, ilgalaikiam turtui ir medžiagoms.
34) Netaikyti 1,5 etato krūvio ribojimo.
35) Vengti standartinių dokumentų (statutų, registravimo pažymėjimo ir pan.) pateikimo su kiekviena paraiška;

Duomenys apie institucijos ar jos vadovų teistumus, mokesčių mokėjimą iš Registrų centro turėtų būti pateikiami tiesiogiai finansuojančiai institucijai;

Konkursų tvarkos turėtų būti keičiamos tik dėl esminių klaidų, jų sukeliamų problemų (šiuo metu yra programų, kur kiekvieno kvietimo metu keičiami reikalavimai - pvz., visuotinė dotacija, Aukštųjų technologijų plėtros programa);

Perkeliant projekto administravimą iš vienos institucijos į kitą turi būti išlaikomos biudžeto sudarymo ir administravimo formų vientisumas (pvz., dalį Aukštųjų technologijų plėtros programų projektų vienus metus administravo LVMSF, po to LMT, po to MITA - kiekvienais metais pirminis projekto biudžetas turėjo būti visiškai pertvarkomas ir pritaikomas prie naujų taisyklių);

Nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių, jeigu netiesioginėms išlaidoms numatomas fiksuotas procentas, tai patiriamos išlaidos neturėtų būti įrodinėjamas finansiniais dokumentais.
36) Nepriklausomi ekspertai is uzsienio.
37) Jei projektas vykdomas ne iš valstybės lėšų, maksimaliai riboti Viešūjų pirkimų įstatymo taikymą, nes kol pirkimai įvyksta ketintos įsigyti ar gauti paslaugos ar produktai pasensta. Tai netoleruotina mokslo pasaulyje.
38) Mažiau suvaržomi sprendimai dėl papildomų darbų, pirkimų ar papildomų žmonių įdarbinimo, jei tai yra pagrindžiama projekto reikmėmis ir pasikeitusia situacija. Projektų vykdymas trunka ženklų laiką, ir situacija dažniausiai keičiasi.
39) Atsisakyti publikacijų vertinimo pagal patekimą į Thomson Reuters Master Journal List ir ISI Web of Science. Toks vieno kriterijaus, vienos tiesos ir JAV propagavimas nepriimtinas. Tokios tvarkos nėra Vokietijoje, Austrijoje ir kitose vakarų Europos šalyse. Yra pripažįstamos vokiškiečių kalbos, frankofonų ir pan. duomenų bazės. Thomson Reuters atspindi tik dalį globalizuotos visuomenės akcininkų. Šis kriterijus nepriimtinas informatikams, ypač vykdant su socialiniais mokslais susijusius projektus.
40) Esant konkursiniam finansavimui ir leimetam konkursui/grantui, nebeturėtų būti taikomi viešųjų pirkimų apribojimai medžagoms ir kitoms smulkioms bet skubioms išlaidoms.

Reiktų skirti daugiau asmeninės atsakomybės projekto vadovui atsisakant daugybės formalių suvaržymų.
41) Turi būti mažinamas adm. institucijų darbuotojų popierinio darbo krūvis ir suteikiama reali galimybė dalyvauti projekto pasitarimuose ir pan., kad jie gerai suvoktų projekto specifiką ir taptų projekto vadovo pagalbininkais, o ne kontrolieriais
42) Tai gal ir ne visai į temą, tačiau projektus vykdančios institucijos (institutai, aukšosios mokyklos), o gal ir agentūros turėtų teikti gerokai daugiau pagalbos administruojant projektus. Mokslininkas turi užsiimti mokslu, o ne administravimu. Jo atsakomybė - turinys. Visa kita turėtų būti ne jo reikalas.
43) Turėtų būti daugiau pasitikima tiesioginiais vadovais ir administratoriais, kurie galėtų savarankiškai daryti būtinus pakeitimus projekto visumoje. Dabar reikia derinti su nieko apie esmę neišmanančiu "specialistu", kuris visko bijodamas jokiais pakeitimais nesutinka
44) Nupirkus prekes ir paslaugas pigiau, nei planuota, sutaupytos lėšos nedingsta, o gali būti naudojamos kitų to paties projekto veiklų įgyvendinimui.
45) Netaikyti viešųjų pirkimų tvarkos MTTP projektų, kuriuos finansuoja ūkio subjektai, lėšoms, nes tai yra privatūs, o ne biudžetiniai pinigai. Viešųjų pirkimų taikymas šiuo atveju trukdo dirbti bei laiku atlikti darbus ir yra viena iš priežasčių, bloginančių taikomojo mokslo ir verslo ryšius.
46) maziau popierizmo, projekto vadovo 100% atsakomybe uz rezultatus ir panaudotas lesas.
47) Nėra
48) Pateikti paraiškas ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis, kas leistų taikyti tarptautinę paraiškų ekspertizę.
49) Galėtų būti įvesta dviejų pakopų projektų vertinimo sistema. Kur pradžioje teikiama tik idėja su minimaliu planavimu, o paskui galutinis projektas. Sutaupytume mokslininkų laiko.
50) Paprastinti formalias procedūras, didinant iniciatyvos autoriaus/vadovo atsakomybę už baigtinį rezultatą ir projekto tęstinumą.
51) 1. Supaprastinti paraiškos formas.

2. Projekto sąmata turėtu būti paprasta, nereikalauti ypatingo detalizavimo (iki pieštuko su komerciniais pasiūlymais) bei leisti projekto vadovui keisti sąmatą savo nuožiūra, siekiant vykdomo projekto kokybės, o ne sąmatos eilučių išpildymo.

3. Skiriant finansavimą projektams, turėtų būti skiriamas visapusiškai išprusęs ekspertas, kuris projektą įvertintu ne tik pagal numatytus punktus, bet pagal jo vertę Lietuvos vystymuisi ar idėjos reikšmingumui. Mano manymu kartais ISI straipnių turėjimas neatspindi vadovo kompetencijos, reikėtų labiau vertinti projekto vertę.

4. Trumpinti paraiškos vertinimo trukmę.
52) - Rasant projekta nereiktu detalizuoti kokiu konkreciu reagentu ir kokiais kiekiais planuojama pirkti.

- Vadovui pageidaujant kad butu galima ataskaitos moksline dali rasyti anglu kalba. Tokiu atveju veliau ataskaitos dalis butu galima kopijuoti ir panaudoti straispniui. Siuo metu yra dvigubas darbas: rasyti ilgas ir isamias lietuviskas mokslines ataskaitas, o paskui vel naujas darbas - rasyti straipsnius jau anglu kalba

- Supaprastinti ataskaitu rasyma
53) Autorine sutartimi atliekamiems darbams ( straipsnio sukūrimas, recenzavimas) neturėtų būti reikalaujama supaprastintų viešųjų pirkimų procedūros.

Klausimas - kaip pakviesti pageidaujamą kvalifikuotą mokslinio teksto redaktorių arba vertėją?
54) 1. Pasitikejimas projekto vadovu

2. Administratoriai turi buti susipazine su MTTP veiklos specifika, t.y, "pabuti" mokslininko kailyje

3. Nereikia isradineti savo "lietuvisko"dviracio, tiesiog reikia paziureti, kaip MTTP administravimas sutvarkytas mokslo veikloje konkurencingose ES salyse
55) I. Dalis lesu galetu buti pervedama kompensavimo tvarka pasibaigus projektui arba jo etapui. Projektu ataskaitos yra recenzuojamos. Recenzentai mokslininkai zymiai geriau ismano prekiu kainas ir pirkimo subtilybes nei ivairus administratoriai. Jei buvo vykdomi neteiseti pirkimai - tos lesos vykdytojo istaigai galetu buti nekompensuojamos. O tada istaiga jau tegul issiaiskina su savo darbuotoju...
56) Finansavimą skirti ne pagal siūlančiojo idėją asmens "mokslinį svorį", o pagal siūlomos idėjos mokslinį ir praktinį svorį.
57) Reikalavimai Iš Lietuvos vidaus ar bendrų su ES šaltinių finansuojamų projektų rengimo tvarka ir reikalavimai neturėtų skirtis pav. nuo FP7 ar kitų panašių projektų. Skirtumai ypač ryškūs numatant projektų vykdytojus, detalizuojant jų darbo laiką bei formuojant biudžetą. Palyginkime reikalavimus LMT projektų biudžetui ir pav. FP 7.
58) Ekspertai neskaito projektų turinio. o vertina tik straipsnius, studentų skaičių ir pan
59) Ekspertu komitetuose turetu buti vienodas Vilniaus ir Kauno instituciju atstovu skaicius
60) Pirkimų sumų institucijoje negalima sumuoti, kitaip itin apsunkinama reikiamų prekių/paslaugų įsigijimas;

esamą viešųjų pirkimų tvarką reikia naikinti, kaip ydingą ir stabdančią mokslo vystymąsį;

Pirkimai moksliniams tyrimams vyjkdyti neturėtų būti varžomi jokiomis biurokratinėmis kliūtimis;

Turi būti vertinama projektų vykdymo kokybė o ne biurokratinių reikalavimų laikymasis;

Maksimaliai padidinti tarnybinių koeficientų maksimalias ribas, ypač žemesniajam moksliniam personalui;

Šiuo metu bet koks projekto keitimas reikalauja Rektoriaus parašo, reikia daugiau teisių suteikti projekto vadovui;

Suteikti daugiau informacijos apie projekto ekspertavimo sprendimus: kokiu pagrindu buvo priimtas vienas ar kitas ekspertų/komisijos sprendimas;

Didinti ekspertų atsakomybę, sudaryti galimybę įrodyti eksperto nekompetenciją ir tokio eksperto paslaugų ateityje atsisakyti;

Įpareigoti administruojančių organizacijų valdininkus teikti maksimalią pagalbą, palaikant projekto vykdytojų pusę;

Plėsti minimaliu administravimu pasižyminčiu projektų (inovaciniai čekiai) finansavimą;

Jei ekspertų vertintoje projekto sąmatoje buvo patvirtintos tinkamos išlaidos, viešųjų pirkimų procedūros turėtų būti minimaliai paprastos.
61) Lėšų panaudojime vadovautis logikos dėsniais. Mokslininkai nėra gamybininkai ar biurokratai ir nereikia jų iš anksto laikyti vagimis.
62) Mokslo grežtas (dabartinis) administravimas - jo žlugimo kelias.
63) Pataisyti VP įstatymą pagal ES direktyvą, limitai turi būti taikomi pagal limitus projektui, o ne institucijai.
64) Neretai kelia abejonių ekspertinių vertinimų objektyvumas.

Iš esmės keistina vertinimo rodiklių sistema, kurioje dabar ypač sureikšmintos publikacijos.

Būtina prioritetą teikti tyrimams, turintiems taikomąją vertę bei skatinantiems mokslo ir verslo ryšius
65) Reikalinga projektų valdymo duomenų bazė ir programinė įranga
66) 1. Projekto taisyklių (aprašo) rengimas turi būti derinamas su institucijų, kurios dalyvaus konkurse, atstovais (jokio vienašališko taisyklių rengimo ministerijose).

2. Projekto vadovas turėtų atsakyti tik už rezultatus, jokios kitokios priežiūros apskritai nereikia (t.y. tas išlaidų eilutes gali keist kaip nori pagal situaciją, neprivalomi viešieji prikimai ir pan.).

3. Kiekvieno projekto žingsnio nereiktų derinti su projektą finansuojančios institucijos biurokratais. Dabar kiekvieno studento keitimas, konferencijos keitimas ir kt. privalo būti patvirtinta kažkokiam komitete. Jokių komitetų nereikia, čia reikia palikt vadovui.

4. Atleisti nuo 1/2 ir 2/3 projektus prižiūrinčių institucijų darbuotojų. T.y. sumažinti atitinkamai etatų skaičių. Sumažėjus biurokratų sumažėtų ir jų kūryba. Problema išsispręstų automatiškai, būtų sutaupyta ten kur reikia.
67) Projekto vadovas turetu tureti teise keisti projekte numatytas sumas nevirsydamas bendrosios 100%, projekto pradzios nustatymas turetu buti tik vadovo nuoziura laikotarpyje iki 1metu nuo finansavimo galimo ir pasibaigus finansavimui turetu buti suteikta galimybe iki 1 metu atsiskaitymo laikotarpi pratesti nesuteikiant papildomu lesu. Kasmetiniai atsikaitymai uz projekta turetu buti po einamuju metu pabaigos iki 3 menesiu laikotarpyje.

Turetu buti suteikta galimybe varijuoti lesas pagal reikala, kuri numato vadovas ir keisti esant reikalui idarbinimUI SKIRTAS lesas i kitas ir atvirksciaI.
68) Jei projektų vertintojai išbraukia kai kurias suplanuotas išlaidas, tai turėtų būti sudaryta galimybė tas išlaidas perkelti į kitas išlaidų eilutes. Man buvo nubraukta 20000Lt konferencijoms, bet aš tikrai būčiau galėjęs už tą sumą arba prailginti projektą keliais mėnesiais, arba įsigyti papildomos laboratorinės įrangos.

Kai projektų vertintojai nusprendžia, kad projektas turi būti arba bus finansuojamas, projekto vadovas turėtų turėti teisę ne tik derėtis dėl konkrečių rezultatų sumažinus sąmatą, bet ir dėl sąmatos eilučių perskirstymo.
69) Leisti pačiam projekto vadovui spręsti dėl skrydžių ir viešbučių.
70) Iš struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose nekreipiamas dėmesys į projekto rezultatus, tik į teisingai atliktą buchalterinę apskaitą. Toks požiūris skatiną Bendrijos tvarkingą pinigų "įsisavinimą", o ne projektų dalykinio turinio įgyvendinimą ir suteikia galimybių sukčiavimui.
17. Esu susidūręs/usi su šiomis viešųjų pirkimų problemomis (daug galimų variantų)
pertekliniu planavimu 271 bar1bar2  10.1%
nepateisinama delsa 332 bar1bar2  12.3%
abejotinos kokybės ir nekokybiškų prekių įsigijimu 305 bar1bar2  11.3%
prekės ar paslaugos kainos padidėjimu 313 bar1bar2  11.6%
prekių pristatymu pasibaigus projektui 148 bar1bar2  5.5%
asmeninių lėšų naudojimu darbo reikmėms 238 bar1bar2  8.8%
nereikalingais tarpininkais, perkant prekes iš užsienio 291 bar1bar2  10.8%
užsienio tiekėjo atsisakymu dalyvauti konkurse dėl biurokratinių kliūčių 180 bar1bar2  6.7%
negalėjimu laiku įvykdyti projekto užduoties 198 bar1bar2  7.4%
atsisakymu vykdyti įmonės užsakymą 41 bar1bar2  1.5%
bereikalingų paraiškų, paaiškinimų ir kitų dokumentų pildymu, ribojančių mokslinių tyrimų laisvę, garantuotą LR Konstitucijos 42 str. 356 bar1bar2  13.2%
Kita 17 bar1bar2  0.6%
Viso atsakymų 2690  
Kiti atsakymai:
  • kai per perkamam prietaisui reikalinga papildoma infrastruktūra, nebūnant tikram dėl to kas laimės pačio prietaiso konkursą, negalima formuluoti prietaiso infrastruktūros konkurso sąlygų, taip yra užprogramuotas nupirkto prietaiso stovėjimas be darbo
  • Viešųjų pitkimų taikymu tais atvejais, kai tai neturi prasmės, pvz. konferencijos registracijos mokestis.
  • Pirkimo eigoje (2m.) perkamas prietaisas morališkai paseno
  • nekvalifikuotu projekto administravimu institucijoje
  • praktiškai neįmanoma nusipirkti be tarpininkų, iš užsienio. Tai būtina pakeisti, nes dabar sumokamos beprasmės lėšos perpardavėjams Lietuvoje.
  • nesusidūriau
  • Absurdiskas labai Lietuvos Mokslui zalingas istatymas ir dar absurdiskiau igyvendinamas praktikoje.
  • padalinys, kuriame dirbu, atsisako vykdyti nedidelių sumų viešuosius pirkimus dėl neadekvačių biurokratinio darbo sąnaudų; įmonė, laimėjusi nuolat teikti paslaugas, piktnaudžiauja: teikia ~30% didesne nei rinkos kaina, delsia garantinį aptarnavimą
  • Užsienio tiekėjų nusistebėjimu esama tvarka
  • neteko
  • Vestekspresas laimėjęs komandiruočių paslaugų konkursą užkelia lėktuvo bilietų ir viešbučių kainas.
  • nesu susidūręs
  • nesu susidūrusi
  • Svarbiausia, kad teko įsigyti abejotinos kokybės įrangos, o ne tos, kuri reikalinga mūsų specifiniams tyrimams. Nejaugi tai lėšų taupymas?
  • nekokybisku prekiu gavimu, kurios netinka tyrimams
  • Teko pirkti iki 5 kartų brangesnius reagentus, nei buvo galima nupirkti rinkoje be konkurso
  • visų institucijos pirkimų sumavimas parenkant pirkimų procedūrą
18. Atsakomybė dėl viešųjų pirkimų tvarkos trūkumų tenka (išdėstykite atsakymus nuo 1 iki 9, pradedant nuo didžiausios atsakomybės)
Vieta Taškai
Lietuvos įstatymų leidėjui 1 1821
Viešųjų pirkimų tarnybai 2 1852
Finansų ministerijai 3 2129
projektus finansuojančioms agentūroms 4 2411
Švietimo ir mokslo ministerijai 5 2464
Ūkio ministerijai 6 2560
Valstybės kontrolei 7 2684
mano paties institucijai 8 2809
Europos Komisijai 9 2870
Vieta parodo atsakymo variantų svarbą. Aukščiausią vietą užima svarbiausias atsakymo variantas. Taškai yra visa atsakymų į klausimą suma. Svarbiausias atsakymas turi mažiausią taškų skaičių. Mažiausiai svarbus atsakymas turi didžiausią taškų skaičių.
19. Įvertinkite siūlomus viešųjų pirkimų tvarkos supaprastinimams (-2 - žalingas; +2 - labai reikalingas)
mažos vertės prekes ir paslaugas projekto vadovas turėtų teisę pirkti tiesiogiai, be paraiškos ir planavimo, mokėdamas specialia banko kortele
-2 4 bar1bar2  0.8%
-1 2 bar1bar2  0.4%
0 29 bar1bar2  6%
+1 51 bar1bar2  10.6%
+2 394 bar1bar2  82.1%

mokslinių konferencijų organizacinis mokestis neturėtų būti viešųjų pirkimų objektas
-2 4 bar1bar2  0.8%
-1 3 bar1bar2  0.6%
0 22 bar1bar2  4.6%
+1 31 bar1bar2  6.5%
+2 420 bar1bar2  87.5%

pirkimams iš konkursinių projektų ir užsakomųjų darbų neturi būti taikomas planavimas
-2 5 bar1bar2  1%
-1 13 bar1bar2  2.7%
0 78 bar1bar2  16.3%
+1 112 bar1bar2  23.3%
+2 272 bar1bar2  56.7%

prekių ir paslaugų, įsigyjamų iš konkursinių projektų ir užsakomųjų darbų lėšų, vertė neturėtų būti įskaičiuojama į ribojamą institucijos pirkimų vertę
-2 4 bar1bar2  0.8%
-1 6 bar1bar2  1.3%
0 73 bar1bar2  15.2%
+1 117 bar1bar2  24.4%
+2 280 bar1bar2  58.3%

mokslo ir studijų institucijose visos prekės, paslaugos ir darbai, reikalingi MTTP tikslais galėtų būti perkamos neskelbiamų derybų būdu
-2 7 bar1bar2  1.5%
-1 22 bar1bar2  4.6%
0 73 bar1bar2  15.2%
+1 123 bar1bar2  25.6%
+2 255 bar1bar2  53.1%

viešųjų pirkimų tvarka neturėtų būti taikoma privačių užsakovų ar rėmėjų finansuojamai MTTP veiklai, jei to nereikalauja užsakovai ar rėmėjai
-2 3 bar1bar2  0.6%
-1 8 bar1bar2  1.7%
0 64 bar1bar2  13.3%
+1 98 bar1bar2  20.4%
+2 307 bar1bar2  64%

supaprastintų pirkimų vertės limitas turėtų didėti sulig organizacijos dydžiu (darbuotojų skaičiumi)
-2 11 bar1bar2  2.3%
-1 16 bar1bar2  3.3%
0 102 bar1bar2  21.3%
+1 91 bar1bar2  19%
+2 260 bar1bar2  54.2%

siūlymų atrankos kriterijumi turėtų būti ne kaina ar „ekonominis naudingumas“, o projekto vadovo laisva forma deklaruojamas didžiausias mokslinis ar technologinis efektyvumas
-2 6 bar1bar2  1.3%
-1 6 bar1bar2  1.3%
0 45 bar1bar2  9.4%
+1 86 bar1bar2  17.9%
+2 337 bar1bar2  70.2%

viešųjų pirkimų įstatymas turi būti papildytas skyriumi, reglamentuojančiu pirkimus, skirtus MTTP veiklai
-2 3 bar1bar2  0.6%
-1 3 bar1bar2  0.6%
0 59 bar1bar2  12.3%
+1 83 bar1bar2  17.3%
+2 332 bar1bar2  69.2%

viešųjų pirkimų tvarka MTTP srityje turi remtis LR Konstitucijos 42 str., garantuojančiu mokslinių tyrimų laisvę
-2 2 bar1bar2  0.4%
-1 2 bar1bar2  0.4%
0 63 bar1bar2  13.1%
+1 76 bar1bar2  15.8%
+2 337 bar1bar2  70.2%

mokslo ir studijų institucijoms turėtų būti taikoma tokia pat pirkimų tvarka kaip ir politinėms partijoms
-2 26 bar1bar2  5.4%
-1 12 bar1bar2  2.5%
0 133 bar1bar2  27.7%
+1 64 bar1bar2  13.3%
+2 245 bar1bar2  51%

20. Viešųjų pirkimų tvarka neturėtų būti taikoma MTTP tikslais reikalingos prekės ar paslaugos pirkimui, jei vieneto kaina neviršija
pasirinkite:
0 Lt 1 bar1bar2  0.2%
100 Lt 8 bar1bar2  1.7%
300 Lt 23 bar1bar2  4.8%
1000 Lt 82 bar1bar2  17.1%
3000 Lt 128 bar1bar2  26.7%
10 000 Lt 238 bar1bar2  49.6%

21. Konkursui turėtų pakakti paprasto komercinio pasiūlymo (lietuvių ar anglų k.), kai prekės ar paslaugos kaina neviršija
pasirinkite:
10 000 Lt 103 bar1bar2  21.5%
30 000 Lt 146 bar1bar2  30.4%
100 000 Lt 144 bar1bar2  30%
300 000 Lt 59 bar1bar2  12.3%
1 000 000 Lt 28 bar1bar2  5.8%

22. Sprendimus dėl tiekėjo (konkurso laimėtojo) pasirinkimo turėtų savarankiškai ir laisva forma motyvuodamas priimti mokslinio projekto vadovas, kai prekės ar paslaugos kaina neviršija
pasirinkite:
10 000 Lt 86 bar1bar2  17.9%
30 000 Lt 135 bar1bar2  28.1%
100 000 Lt 152 bar1bar2  31.7%
300 000 Lt 68 bar1bar2  14.2%
1 000 000 Lt 39 bar1bar2  8.1%

23. Jei galite, pasiūlykite kitus viešųjų pirkimų tvarkos supaprastinimus (pasirenkamas klausimas)
1) viešųjų pirkimų konkursų sąlygose turi būti įtvirtinta sąlyga, kad naudojant siūlomą prietaisas turi būti išspausdinti ne mažiau nei 3 straipsniai su ISI indeksu.

didesniam viešumui būtų galima įtvirtinti normą, kad laimėtoją nustato ne projekto vadovas, o 3-5 ekspertų komisija(ne daugiau negu 1/3 komisijos narių ne projekto vykdytojai), bet taip pat pagal didžiausios prietaiso naudos, o ne mažiausios kainos, kriterijų
2) Suomija, siekdama apginti savo šalies pirkėjus ir didinti šalies konkurencingumą, bylinėjosi su EK ir laimejo bylą dėl viešųjų pirkimų http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX: 62004CJ0195:lt:HTML



Rusija atsisakė taikyti viešuosius pirkimus MTEP



Siūlome sekti protingais pavyzdžiais, didinti Lietuvos konkurencingumą, o ne smaugti
3) ----
4) Viešieji pirkimai neturi būti taikomi kviestiniams lektoriams
5) Gal ne vadovas. O vadovas ir institucijos atsakingi asmenys turėtų priimti sprendimus dėl pirkimų iki šimto tūkst. Tačiau vieši konkursai reikalingi stambesniems pirkiniams, niekas neneigia.
6) Atsisakyti viešųjų pirkimų sistemos
7) Turi galioti vieninga institucijos vidaus tvarka, tik supazindinant su ja VPT, paliekant jai tik sios tvarkos laikymosi kontrole, bet ne teise ja keisti.
8) Pirkimas turetu buti paprastas: susisiekiama su pardaveju/tiekeju sutariama kaina (mat ja daznai galima pamazinti jei perkama daugiau prekiu, pav. kelios grupes perka kartu); uzsakoma preke. Gavus preke ir saskaita, saskaita apmokama per finansu skyriu is einamojo projekto.
9) * kvietimus viešiesiems pirkimams skelbti tik angliškai
10) Galėtų būti standartizuoti pirkimo būdai, kurių dokumentacijos nereikėtų KIEKVIENĄ kartą derinti su projektus prižiūrinčiomis institucijomis (CPVA ir t.t.)

Mažos vertės pirkimams (iki 10 000 Lt) galėtų būti decentralizuota tvarka (pagal kamieninius padalinius)
11) Užtikrinti, kad nebūtų sudaroma delsa, vykdančiose institucijoje (pvz. viešųjų pirkimų sektoriuje). Kad būtų nustatytas konkretus objektyviai trumpas laikotarpis per kurį viešiesiems pirkimams paduoti dokumentai turi būti peržiūrimi ir konkursas pradedamas.
12) Manau kad problema tame, kad mokslo įstaiga traktuojama kaip juridinis vienetas, tuo tarpu kiekvienas tyrėjas faktiškai yra su savo biudžetu ir nepriklausomas..
13) 1 Vykdant viešųjų pirkimų procedūras sumažinti vizuotojų ir tvirtintojų skaičių.

2. Nustatyti viešųjų pirkimų administracinių žingsnių (vizavimų, tvirtinimų, sprendimų priėmimų...) atlikimo terminus juos maksimaliai trumpinant.
14) Knygų pirkimui užsienio šalyse netaikyti viešųjų pirkimų konkurso.
15) Nereikalinga korumpuota viešųjų pirkimų komisija
16) Mano supratimu, bet kuriam moksliniam projektui perkama preke turi buti pasirenkama projekto vadovo nepriklausomai nuo prekes kainos. Turi skirtis tik tvarka, kaip toks pasirinkimas vykdomas- be derinimo su kuo nors (<10, 000 LTL), po derinimo su istaigos/Universiteto administracija (10,000 - 300,000 LTL), po derinimo su Universiteto administracija ir pinigu donoru (LMT, MF...), jei tai valstybine organizacija. Privaciu donoru pinigu panaudojima turi riboti tik istaigos/organizacijos vidines taisykles.



Kiti pasiulymai del viesuju pirkimu buvo irasyti ankstesniuose pastabose.
17) Neturiu.
18) TEISE RINKIS INSTITUCIJAI VYKDANČIAI PROJEKTĄ
19) Viešųjų pirkimų sumos turėtų būti skaičiuojamos ne institucijai, o kiekvienam projektui atskirai.
20) Kaip jau minėjau, viešųjų pirkimų administravimas neturėtų būti mokslininko reikalas. Mokslininkas turi tik pateikti reikalingų prekių ir paslaugų reikalavimus, taip pat, esant būtinybei, tarti lemiamą žodį parenkant prekę ar paslaugą.
21) Viešieji pirkimai iš esmės didina prekės kainą ir riboja pasirinkimo galimybę
22) Pati įstaiga turi teisę pasidaryti internetinį viešųjų pirkimų portalą su visų skelbimų galimybe.

Turi būti užkirstas kelias žalingai praktikai, kai tiekimo įmonė laimi konkursą mažiausiomis kainomis, o po mėnesio padidina kainas virš rinkos lygmens motyvuodama nenugalimos jėgos aplinkybėmis (pvz. potvyniu Tailande). Ir perkančiojį įmonė priversta pirkti brangiau nei rinkos kainos.
23) Tokia viesuju pirkimu tvarka, kokia yra dabar Lietuvoje, stabdo mokslo vystymasi. Butina keisti.
24) Mano pieštukas kainuoja 70 Lt. (printerio kasetė) ką dar aiškinti...
25) noretusi, kad visa biurokratini darba atliktu specialiai skirtas asmuo, o mokslininkas tik nurodytu, ko, kiek ir kada jam reikia ir ramiai dirbtu savo mokslini darba, o nebegiotu parasu ar skambinetu tiekejams
26) Yra paprastas ir efektyvus būdas - apklausa (ypač cheminėms medžiagoms), kuri turi būti taikoma tik esant poreikiui ir atitinkamai sumai. Nereikėtų daryti grupinių konkursų, pvz. kompiuterinei technikai, nes apklausos būdu visada galima nusipirkti pigiau ir operatyviau. Neturėtų būti taikomi viešieji pirkimai samdant pranešėjus seminarams, konferencijoms, užsakant labai specifinius tyrimus (pvz., aišku, kad tokius tyrimus gali atlikti tik viena institucija Lietuvoje).
27) Iki 10000 Lt viesuju pirkimu neturi buti, tuo paciu viesuju pirkimu tarnyba uzsiims tikru viesuju pirkimu administravimu o ne smulkmenomis, nes dabar perkant piestuka reikia viesuju pirkimu.
28) Naikinti esamą tvarką
29) Teisingai išversti direktyvą dėl limitų.

Viešųjų pirkimų įstatymas iš esmės prieštarauja planavimui, kur pateikiamos iš anksto visų kainų pasiųlymai. Tada nebelieka prasmės iš vėlia uprojekto metu organizuojamų VP.
30) Panaikinti viešųjų pirkimų įstatymą apskritai, arba bent jau jo taikymą mokslo projektams!
31) Sios tvarkos netaikyti moksliniam darbui ir projektams
32) Projekto vadovas galėtų disponuoti kreditine kortele su tam tikru kredito limitu, kuri leistų greičiau ir efektyviau pirkti tam tikras prekes ir paslaugas (pvz., konferencijos dalyvio mokestį, lėktuvo bilietus ir t.t.)
24. Jūsų pasiryžimas kovai su biurokratija MTTP srityje
neturiu motyvacijos kovoti, nes man tai nesvarbu 2 bar1bar2  0.4%
noras yra, bet neturiu jėgų kovoti; tai beprasmiška 103 bar1bar2  21.5%
matau išeitį tik emigruodamas/a iš šios šalies 25 bar1bar2  5.2%
pritariu šiai kovai, tačiau dėl įvairių priežasčių aktyviai nedalyvausiu 197 bar1bar2  41%
esu pasiryžęs/usi aktyviai kovoti su biurokratija MTTP srityje 153 bar1bar2  31.9%
Viso atsakymų 480  
25. Jei esate pasiryžę aktyviai kovoti, kokioms kovos formoms esate pasirengęs/usi? (daug galimų variantų) (pasirenkamas klausimas)
sutinku pasirašyti po atitinkamais kreipimaisi į valdžios institucijas 314 bar1bar2  43.7%
savarankiškai rašysiu laiškus įstatymų leidėjams ir kitiems pareigūnams 22 bar1bar2  3.1%
lankysiuos kandidatų į seimo narius susitikimuose su rinkėjais ir asmeniškai išsakysiu jiems savo reikalavimus 36 bar1bar2  5%
sutinku dalyvauti visuotiniame Lietuvos mokslininkų streike 182 bar1bar2  25.3%
sutinku dalyvauti viešose akcijose (piketuose, mitinguose, eitynėse) 148 bar1bar2  20.6%
Kita 17 bar1bar2  2.4%
Viso atsakymų 719  
Kiti atsakymai:
  • boikotuoti viešųjų pirkimų procedūras
  • siulau surinkti parasus, kad butu keiciami istatymai; kreiptis i uzsienio kolegas paramos sioje kovoje, kreiptis i ES organizacijas, jei nepavyks aktyviai kovoti, lieka pasyvus budas - nerasyti grantu, nedalyvauti mokslineje veiklojepasyvus
  • išreikšti požiūrį į biurokratines procedūras per mokslininkų sąjungas (pvz. biochemikų, biotechnologų ir pan.)
  • Pritariu A. Skeberdzio ir kt. mokslininku viesoje erdveje issakytai nuomonei siuo klausimu
  • MTTP veikla privalo spartinti realų BVP augimą
  • išsakysiu savo nuomonę studentams, kad nebijotu biurokratijos, jaustųsi šeimininkais savo šalyje ir neketintų iš jos emigruoti (visuotini streiką sunkiai įsivaizduoju – mokslinį darbą dirbu nuolat, netgi atostogų metų) o eisenos - nepadės)
  • viešinti situacijų absurdiškumą spaudoje
  • Aktyviai nekovosiu
  • Aktyviai pasisakyti internetinėje erdvėje
  • skelbsiu savo pasiūlymus
  • Nesu apsisprendęs
  • Su musu seimunu mastymu kova beprasmiska.
  • Mokslinį darbą pradėjau budamas studėntu, mačiau įvairias reformos ir persitvarkimus. Man mano veikla ir darbai yra prasmingi ir mano kovos forma su mokslo birokrtizavimu bus tolimesnis kuribingas darbas mano mokslo srityje.
  • beviltiška
  • Diskusijose ir aptarimuose išsakau ir išsakysiu savo nuomonę
  • Kaip projekto vadovas pažeidinėsiu man nepriimtinas taisykles, kiek tik galėsiu.
  • esu asmeniškai kreipęsis į kai kuriuos politikus, kurie galėtų padėti spręsti šią problemą

Paaiškinimas: Viso atsakymų yra visų atsakymų, pasirinktų pagal tam tikro klausimo dalyvius, suma. Kiekvieno atsakymo varianto procentinė išraiška yra apskaičiuojama padalinus šio atsakymo reikšmę iš visų atsakymų sumos.